Anot jos, pirminės pagalbos specialistai padeda spręsti kasdienes problemas, pavyzdžiui, susijusias su pašalpų klausimais, parengti oficialius dokumentus. O jei problemą galima spręsti tik teisme, tuomet reikia kreiptis antrinės teisinės pagalbos, pastebi A. Banevičienė.
Kokiais atvejais galite gauti nemokamą teisinę pagalbą
Šiemet valstybės garantuojama teisine pagalba gali pasinaudoti dar daugiau mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų, todėl svarbu suprasti, kokią pagalbą gali suteikti pirminės ir antrinės teisinės pagalbos specialistai. Anot A. Banevičienės, pirminė teisinė pagalba padeda spręsti kasdienes problemas, kurios susijusios su pašalpų ar konsultacijų gavimu. Šią pagalbą teikia visos savivaldybės, išskyrus Kauno – šiame mieste reikia kreiptis į advokatų kontorą.
A. Banevičienė priduria, kad į pirminės pagalbos specialistus galima kreiptis ir tada, jei reikia parengti oficialų dokumentą ar kreipimąsi į valstybinę instituciją. „Pirminė teisinė pagalba yra teikiama visiems, nepriklausomai nuo žmogaus pajamų. Ribojami tik klausimai, kuriais konsultuojama. Komercinėms byloms spręsti reikia kreiptis į privatų advokatą“, – sako A. Banevičienė.
Kam ir kada teikiama antrinė teisinė pagalba
Jei pirminės pagalbos specialistas, teismas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas mato, kad problemą galima spręsti tik teisme, tuomet reikia kreiptis antrinės teisinės pagalbos, sako tarnybos direktorė. „Antrinė nemokama teisinė pagalba teikiama ne visiems, skaičiuojamos besikreipiančiojo pajamos, kurios negalima viršyti tam tikros normos. Nukentėjusiems, socialines pašalpas gaunantiems žmonėms, vaikams ir kitų kategorijų žmonėms pajamos neskaičiuojamos, jiems paslaugos teikiamos nemokamai“, – pastebi A. Banevičienė.
Paklausta, kokias pajamas per metus gaunantis žmogus dar gali tikėtis gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, A. Banevičienė sako, kad tas, kuris gauna ne daugiau nei 3 500 eurų per metus. Jei žmogaus pajamos per metus neviršija 5 250 eurų, jis gali gauti 50 proc. apmokamą teisinę pagalbą. Anot jos, reikėtų nepamiršti, kad, be pajamų, vertinamas ir žmogaus turtas bei problema. „Paprasčiausia būtų kreiptis į pirminės teisinės pagalbos specialistą savivaldybėje, ten specialistas detaliai viską paaiškintų ir padėtų surašyti prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti“, – aiškina A. Banevičienė.
Nemokamos teisinės pagalbos suteikiama vis daugiau
Pirminės ir antrinės nemokamos teisinės pagalbos kiekvienais metais suteikiama vis daugiau, skaičiai iš tiesų stebina. „Pirminės teisinės pagalbos konsultacija per metus pasinaudoja daugiau nei 44 tūkst. žmonių, antrine – daugiau nei 41 tūkst. Tokia yra 2015 m. statistika“, – pastebi A. Banevičienė. Taip pat, anot jos, finansavimas yra pakankamas, tad pagalbos tikrai nemažės, atvirkščiai – netgi bus suteikiama daugiau.
„Sprendimas suteikti teisinę pagalbą priimamas per penkias darbo dienas, tai yra greitas procesas. Jei baudžiamosiose bylose būtinas advokatas, sprendimas gali būti priimamas net tą pačią dieną“, – pabrėžia tarnybos direktorė.
Advokatą galima pasirinkti pačiam
2015 m. sausio 1 d. įsigalėjo įstatymas, kuris leidžia žmogui pačiam pasirinkti advokatą. „Dabar galima rinktis ir tą advokatą, su kuriuo tarnyba neturi jokio ryšio“, – pastebi A. Banevičienė.
Anot A. Banevičienės, tarnyba kiekvienais metais vykdo apklausas. „Apklausiame žmones ir institucijas (teismus, prokuratūras), kurios naudojasi teisine pagalba. Per 85 proc. apklaustųjų teisinę pagalbą vertina teigiamai. Bet reikėtų nepamiršti, kad pagalbos kokybė neretai priklauso nuo paties žmogaus aktyvumo. Jeigu jis mano, kad kažkas yra ne taip, jis turi kreiptis į mūsų tarnybą“, – sako specialistė.