Kiek laiko varstyti Temidės duris šiandien turi būti pasiruošę bylos dalyviai, kodėl bylų nagrinėjimas užtrunka ir kas lauktų bylos dalyvių, teisingumo greičio siekiančių kokybės sąskaita?

Remiantis statistiniais duomenimis, baudžiamoji byla apylinkių teismuose vidutiniškai išnagrinėjama per 126 dienas, civilinė byla – 3 mėnesius (91 dieną). Pavyzdžiui, Maltoje ar Slovakijoje tokia pati civilinė byla nagrinėjama ilgiau nei 400 dienų, Italijoje – ilgiau nei 500 dienų.

Teismų statistiniai duomenys taip pat rodo, jog 2017 m. teismams pavyko reikšmingai sumažinti neišnagrinėtų bylų likutį. Bylų, kurios užsitęsė ilgiau nei metus, teismuose skaičius siekė – 2153. Per pastaruosius trejus metus baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų, užsitęsusių ilgiau kaip metus, skaičius sumažėjo daugiau nei 2 kartus.

Dažniausios priežastys, turėjusios įtakos jų nagrinėjimo trukmei, buvo papildomų įrodymų rinkimas (35 proc.), proceso šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (33 proc.) bei proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį (26 proc.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis sako, kad viena iš priežasčių, lemiančių ilgą baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, – ikiteisminio tyrimo spragos.

“Teismai privalo bylas nagrinėti išsamiai ir nešališkai, todėl nekokybiškai atliktas ikiteisminis tyrimas (atmestinai surinkti duomenys, nenustatytos ir neištirtos visos reikšmingos bylai spręsti aplinkybės, nepatikrintos gynybos versijos ir pan.) yra dažna kliūtis greitam bylos išnagrinėjimui.

Teismai tokius trūkumus turi taisyti, dėl ko atliekami papildomi tyrimo veiksmai, daromos ekspertizės, kviečiami ir apklausiami specialistai, ekspertai, nauji liudytojai ir pan., o tai pailgina bylos nagrinėjimo laiką”, – apie praktikoje dažnai pasitaikančius trukdžius pasakoja teisėjas A. Pažarskis.

Statistika rodo, jog proceso dalyvių piktnaudžiavimas bei proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį – taip pat vienos iš labiausiai teisingumo vykdymą apsunkinančių priežasčių.

Pasak A. Pažarskio, dažnai baudžiamosios bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas ar jame daroma pertrauka dėl proceso dalyvių neatvykimo į teismo posėdžius be pateisinamų priežasčių. Tokiu atveju teismai taiko procesines prievartos priemones – atvesdinimą (jei asmens buvimo vieta nežinoma – skelbia jo paiešką), skiria baudas, kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones pakeičia į griežtesnę, pavyzdžiui, suėmimą.

„Net jeigu teisėjas nuspręs bylą nagrinėti kelias dienas iš eilės, jau pirmame teismo posėdyje gali būti pristatyta pažyma, kad kaltinamasis serga, dėl ko „griūva“ bylos nagrinėjimas. Kai piktnaudžiaujama pažymomis, teismai yra priversti kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas dėl pažymų išdavimo pagrįstumo tikrinimo.

Savo praktikoje esu nagrinėjęs bylą, kurios nebuvo galima pradėti nagrinėti iš esmės, nes į kiekvieną teismo posėdį buvo pristatomi nedarbingumo pažymėjimas ir nustatytos formos pažyma, kad kaltinamasis dėl ligos negali jame dalyvauti. Paklausus darbdavio, paaiškėjo, kad kaltinamasis sėkmingai atlieka savo darbines funkcijas, o dokumentus apie ligą teikia tik teismui. Kartais ligos pažymos išduodamos „lengva ranka“ (ypač jei asmuo oficialiai nedirba), kas leidžia proceso dalyviams piktnaudžiauti procese“, – teigia A. Pažarskis.

Pasak teisėjo, pastebima tendencija, kad nagrinėjimas dažnai užtrunka tose bylos, kuriose yra didelis kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir gynėjų skaičius, kyla problemų derinant teismo posėdžių datas. Ypač tai aktualu apygardų teismuose, kurie nagrinėja pirmąja instancija didelį skaičių sudėtingų ir didelės apimties baudžiamųjų bylų, kuriose dažnai dalyvauja tie patys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas teikiantys advokatai ir būna sudėtinga suderinti teismo posėdžių datas, kurios būtų priimtinos ne tik teismui, bet ir kitiems proceso dalyviams.

Teismuose susiduriama ir su kitomis problemomis, kurios pailgina bylos nagrinėjimo terminą – dokumentų vertimas iš užsienio kalbos, dalies proceso dalyvių piktnaudžiavimas savo teisėmis (pavyzdžiui, įvairių nepagrįstų prašymų ar nusišalinimų teikimas ir kt.). Procesiniai įstatymai suteikia teismui teisę proceso dalyviams skirti baudas už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ar kitokį trukdymą nagrinėti bylą ir teismai jas taiko.

Matydamas, kad užtruko civilinės bylos nagrinėjimas, teismas siunčia paklausimus kompetentingoms valstybės institucijoms, įvairioms įstaigoms. Taip pat vykdomi periodiniai patikrinimai, ar sustabdytose bylose neišnyko jų sustabdymo pagrindai.

Šiandien asmenys, norėdami greičiau ir pigiau išspręsti civilinį ginčą, gali pasinaudoti jau ne vienus metus teismų aktyviai populiarinama teisinės mediacijos priemone – ji ypač populiari šeimos bylose.

Pasinaudojus šia paslauga galima sutaupyti nemažai savo laiko ir pastangų, kurie eikvojami besibylinėjant, taip pat – pinigų, nes teisminės mediacijos procedūrą užbaigus taikiu susitarimu grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Taip pat teismo paslaugomis galima naudotis ir elektorinėje erdvėje. A

smuo, neišeidamas iš namų ar turėdamas prieigą prie interneto, teismui gali pateikti procesinius dokumentus ar sekti visą bylinėjimosi eigą internete.

ĮDOMU

2017 m. apylinkių teismai vidutiniškai per vieną darbo dieną išnagrinėjo:

752 civilines bylas (2016 m. – 789, 2015 m. – 802);
74 baudžiamąsias bylas (2016 m. – 63, 2015 m. – 70);
90 administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylų (2016 m. – 315, 2015 m. – 347).

Dažniausios priežastys, turėjusios įtakos bylų apylinkių ir apygardų teismuose trukmei:

papildomų įrodymų rinkimas – 35,44 % (2016 m. – 28 %);
proceso šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą – 33,30 % (2016 m. – 27 %);
proceso šalių ar jų atstovų (ieškovų, atsakovų, kaltinamųjų, gynėjų, administracinėn atsakomybėn patraukiamų asmenų, advokatų) neatvykimas į teismo posėdį – 25,78 % (2016 m. – 24 %);
bylos sustabdymas, kol įsiteisės teismo sprendimas ar nutartis kitoje byloje, nagrinėjamoje civiline tvarka, – 20,53 % (2016 m. – 17 %);
pateiktas patikslintas arba pakeistas ieškinys / baudžiamojoje byloje pateiktas, patikslintas arba pakeistas civilinis ieškinys, pakeistas kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas – 20,16 % (2016 m. – 15 %);
bylos sustabdymas, kol bus atlikta ekspertizė, – 16,54 % (2016 m. – 14 %).