Man taip pat buvo taikytas ir procesinis sprendimas – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Aptardama neturtinės žalos atlyginimą, esant išteisinamajam teismo nuosprendžiui, į skaitytojos klausimą atsako kontoros D LEGALS teisininkė Greta Obadauskaitė.
Kaip nurodoma Lietuvoje galiojančiuose įstatymuose, valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, tai reiškia, jog valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų atlikti neteisėti veiksmai, kiltų žala ir tarp žalos ir neteisėtų veiksmų būtų priežastinis ryšys, kurį turi pagrįsti nukentėjęs asmuo.
Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės pareiga atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ar administracinės teisės normų.
Dėl valstybės pareigūnų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų.
Atkreiptinas dėmesys, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Be kita ko, pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Konkrečiu atveju turi būti nustatyta, kokius veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko, ar juos atlikdami pažeidė įstatymus, kas ir lėmė skaitytojos patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.
Kaip buvo pažymėta, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo ir pan., visiškai atlygina valstybė, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be to, yra atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Tai reiškia, kad yra atlyginama žala, susijusi su konkrečiais turtiniais praradimais, kurie turi konkrečią vertę, įvertinamą pinigais, bei žala, susijusi su vidiniais išgyvenimais stresu ir pan. Tačiau visais atvejais žala turi būti pagrįsta objektyviais įrodymais.
Atsakant į klausimą pažymėtina, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Ši žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad siekiant priteisti tinkamą neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais kriterijais (pvz. pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką ir kt.), leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą bei atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą.
Šiuo atveju svarbu nurodyti, jog Lietuvos teisinėje sistemoje yra laikomasi pozicijos, kad baudžiamosios bylos užbaigimas priimant išteisinamąjį nuosprendį, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje būtina teisėta veikla, kuri negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, kad asmuo yra nenubaustas, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų, todėl ikiteisminio tyrimo veiksmai laikytini teisėtais tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos. Todėl šiuo atveju taikyta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, gali būti pritaikyta teisėtai, jei tai buvo reikalinga tolesniam ikiteisminiam tyrimui, siekiant įsitikinti ar asmuo yra kaip nors susijęs su byla.
Taigi, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y., išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.
Turint omenyje ikiteisminio tyrimo specifiką, galime daryti išvadą, kad atlikus visus veiksmus tinkamai ir išsiaiškinus, jog asmuo neturi nieko bendro su pateiktais kaltinimais, nėra galimybės pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, yra būtinas detalus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, veiksmų išanalizavimas.
Pasisakant dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, skyrimo teisėtumo yra svarbu pažymėti, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 4, 2 str. ši kardomoji priemonė yra teisės į judėjimo laisvę apribojimas. Šiame straipsnyje yra nustatyta, kad: (i) kiekvienas asmuo, teisėtai esantis valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti ir laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą; (ii) kiekvienas asmuo turi teisę išvažiuoti iš bet kurios šalies, taip pat ir iš savosios. Šių teisių įgyvendinimui negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurių demokratinėje visuomenėje reikia valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, nusikalstamumui sustabdyti, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šiuo atveju vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, yra leidžiama, tačiau turi būti griežtai laikomasi skyrimo tvarkos, taip pat turi būti atsižvelgta kokiu tikslu ši priemonė buvo paskirta.
Tačiau sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumo bei žalos atlyginimo, reikia atsižvelgti į tai, kiek laiko ši kardomoji priemonė buvo taikoma, o taip pat įvertinti, ar iš tiesų buvo susidariusios aplinkybės, kurių metu nebuvo galima naudotis savo teise judėti, pvz., ar tuo metu, kai buvo taikoma ši kardomoji priemonė asmuo nebegalėjo išvykti į komandiruotę ir pan.
Kontoros D LEGALS teisininkė pažymi, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą remdamasis CK 6.272 str., tačiau turi įrodyti tris pagrindines aplinkybes, kuriomis grindžia savo turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, t. y. pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar kardomoji priemonė buvo pritaikyta nesilaikant skyrimo tvarkos ar iš tiesų suvaržė judėjimo laisvę, dėl ko buvo pažeistos asmens teisės.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.