aA
Kur kreiptis dėl šmeižto – į teismą ar policiją? Esu kaltinama nebūtais dalykais, visas šis šmeižtas išsakytas asmeniškai, be liudininkų, neskelbiamas viešoje erdvėje. Bet tie melagingi kaltinimai mane įžeidė, sukėlė stresą, aukštą kraujospūdį, pergyvenimus, nemigą, nuolatinį galvojimą apie šmeižimo faktą. Pasiguodžiau artimiesiems, jie sako – nekreipk dėmesio, galvok, kad tai yra paranoja sergančio žmogaus kliedesiai. Bet šis žmogus nėra psichiatro įskaitoje, jis traktuojamas kaip psichiškai sveikas. 

Mindaugas Bliuvas
© Advokatų kontoros archyvas

Norėčiau ne nubausti jį, o kad jis suvoktų, kad yra neteisus ir apšmeižė mane kategoriškai teigdamas melą, bet jis nenori girdėt jokių argumentų. Turiu pokalbio įrašą.

Advokatų kontoros „Cobalt” vadovaujantis teisininkas, advokatas Mindaugas Bliuvas

Atsakant į Jūsų klausimą, visų pirma, reikėtų pastebėti tai, jog Jūs neaprašėte konkrečių Jums išsakytų šmeižiamojo pobūdžio teiginių, tad, šiuo atveju sudėtinga įvertinti galimai Jus šmeižiančių ir įžeidžiančių teiginių turinį.

Jūsų nurodomu atveju išskirtinos galimos kelios alternatyvos, kaip asmuo gali apginti savo teisėtus interesus esant jo atžvilgiu išsakytiems galimai šmeižiamojo, įžeidžiančio pobūdžio teiginiams. Viena iš galimybių – kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimo šmeižimo. Atsakomybė už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką numatyta baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje. Pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Dėl šmeižimo kreipiamasi į teisėsaugos institucijas su skundu ar pareiškimu.

Iki 2015 m. liepos 9 d. baudžiamasis įstatymas numatė galimybę į teisėsaugos institucijas kreiptis ir dėl įžeidimo. Tačiau nuo 2015 m. liepos 10 dienos įžeidimas buvo dekriminalizuotas ir baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą pagal galiojantį baudžiamąjį įstatymą nebetaikoma. Dekriminalizavus įžeidimą, liko galimybė kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo civilinio proceso tvarka, prašant priteisti moralinę kompensaciją. Civilinio kodekso 2.24 straipsnis numato galimybę ginti pažeistą asmens garbę ir orumą. Šiuo atveju asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Visgi, reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog bandant ginti savo pažeistas teises tiek civilinės, tiek baudžiamosios teisės priemonėmis, turi būti duomenų, jog šmeižiamojo ar įžeidžiančio pobūdžio informacija apie asmenį buvo paskleista, t. y. perduota bent vienam kitam asmeniui, išskyrus patį nukentėjusįjį. Kaip aiškinama teismų praktikoje, sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir kitomis priemonėmis bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami.

Iš Jūsų pateiktos situacijos matyti, jog galimai šmeižiamojo pobūdžio teiginiai buvo išsakyti tiesiogiai Jums, nesant pašalinių asmenų. Tai reiškia, jog Jūsų atveju, galimai šmeižiamojo pobūdžio teiginiai nebuvo paskleisti jokiam kitam trečiajam asmeniui, kaip to reikalauja civilinis bei baudžiamasis įstatymai. Todėl, šiuo atveju, Jums kreipiantis į teisėsaugos institucijas ar teismą dėl Jūsų atžvilgiu išsakytų galimai šmeižiamojo ar Jūsų garbę ir orumą įžeidžiančio pobūdžio teiginių, reikėtų įsivertinti, ar galėsite pateikti duomenų, jog šie teiginiai pasiekė ir pašalinius asmenis. Priešingu atveju, gali būti, jog nei baudžiamasis, nei civilinis procesas nebūtų pradėti.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu: mindaugas.bliuvas@cobalt.legal.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžioji taupa kirs per ministerijų kišenę: jau brandinami planai, kam kirpti ir mažinti (10)

Artėjant mūšiui dėl biudžeto Finansų ministerija paragino ministerijas susimažinti išlaidas....

Andrius Tapinas. Nesibaigianti futbolo laidotuvių procesija (22)

Laidotuvių procesijos visada sulaukia makabriško smalsumo. Vairuotojai pristabdo žiūrėdami į...

Smurtas, skolos ir antstoliai lydėjo visą gyvenimą: kartą pamatęs laišką suprato, kad teks tiesiog bėgti (204)

Po tėvų skyrybų namuose trūko šilumos, todėl jos pradėjau ieškoti gatvėje, sako Andžėjus....

LRT vadovams reiškiant nerimą dėl politizavimo rizikos – naujas Karbauskio pasiūlymas (45)

LRT vadovybei reiškiant nerimą, kad laikinosios komisijos atlikto tyrimo rekomendacijų pagrindu,...

Vyriausybė imasi kitų metų biudžeto papildyta (10)

2019 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės...

Reabilituotis norintis Šaras: ne kiekvienas pralaimėjimas būna toks skausmingas, koks buvo sekmadienį (10)

Antradienio rytą Kauno „Žalgirio“ krepšininkai užsakomuoju reisu išvyko į Stambulą, kur...

Unikauskas: koks garsas ausyse įspėja apie ligą (5)

„Kartais po įtempto darbo atrodo, kad ausyse zyzia aukštos įtampos laidai. Ačiū Dievui, kai...

„Barbora“ žengia į Estijos rinką (1)

Elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „ Barbora “ pradeda veiklą Estijoje.

Naują klipą pristačiusią Monique kaltina plagiatu: pamatykite ir įvertinkite patys apklausa (21)

Pirmadienį DELFI TV Gyvai studijoje pristačiusi naujausią savo vaizdo klipą „Planai“,...

Mokslininkai ištyrė, ką valgė neolito žmonės (1)

Neolitas – kertinis žmonijos istorijos periodas: žmonės nuo rinkimo ir medžioklės pamažu...