Klausk teisininko: kur kreiptis dėl šmeižto?

Norėčiau ne nubausti jį, o kad jis suvoktų, kad yra neteisus ir apšmeižė mane kategoriškai teigdamas melą, bet jis nenori girdėt jokių argumentų. Turiu pokalbio įrašą.

Advokatų kontoros „Cobalt” vadovaujantis teisininkas, advokatas Mindaugas Bliuvas

Atsakant į Jūsų klausimą, visų pirma, reikėtų pastebėti tai, jog Jūs neaprašėte konkrečių Jums išsakytų šmeižiamojo pobūdžio teiginių, tad, šiuo atveju sudėtinga įvertinti galimai Jus šmeižiančių ir įžeidžiančių teiginių turinį.

Jūsų nurodomu atveju išskirtinos galimos kelios alternatyvos, kaip asmuo gali apginti savo teisėtus interesus esant jo atžvilgiu išsakytiems galimai šmeižiamojo, įžeidžiančio pobūdžio teiginiams. Viena iš galimybių – kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimo šmeižimo. Atsakomybė už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką numatyta baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje. Pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Dėl šmeižimo kreipiamasi į teisėsaugos institucijas su skundu ar pareiškimu.

Iki 2015 m. liepos 9 d. baudžiamasis įstatymas numatė galimybę į teisėsaugos institucijas kreiptis ir dėl įžeidimo. Tačiau nuo 2015 m. liepos 10 dienos įžeidimas buvo dekriminalizuotas ir baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą pagal galiojantį baudžiamąjį įstatymą nebetaikoma. Dekriminalizavus įžeidimą, liko galimybė kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo civilinio proceso tvarka, prašant priteisti moralinę kompensaciją. Civilinio kodekso 2.24 straipsnis numato galimybę ginti pažeistą asmens garbę ir orumą. Šiuo atveju asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Visgi, reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog bandant ginti savo pažeistas teises tiek civilinės, tiek baudžiamosios teisės priemonėmis, turi būti duomenų, jog šmeižiamojo ar įžeidžiančio pobūdžio informacija apie asmenį buvo paskleista, t. y. perduota bent vienam kitam asmeniui, išskyrus patį nukentėjusįjį. Kaip aiškinama teismų praktikoje, sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir kitomis priemonėmis bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami.

Iš Jūsų pateiktos situacijos matyti, jog galimai šmeižiamojo pobūdžio teiginiai buvo išsakyti tiesiogiai Jums, nesant pašalinių asmenų. Tai reiškia, jog Jūsų atveju, galimai šmeižiamojo pobūdžio teiginiai nebuvo paskleisti jokiam kitam trečiajam asmeniui, kaip to reikalauja civilinis bei baudžiamasis įstatymai. Todėl, šiuo atveju, Jums kreipiantis į teisėsaugos institucijas ar teismą dėl Jūsų atžvilgiu išsakytų galimai šmeižiamojo ar Jūsų garbę ir orumą įžeidžiančio pobūdžio teiginių, reikėtų įsivertinti, ar galėsite pateikti duomenų, jog šie teiginiai pasiekė ir pašalinius asmenis. Priešingu atveju, gali būti, jog nei baudžiamasis, nei civilinis procesas nebūtų pradėti.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu: mindaugas.bliuvas@cobalt.legal.