Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK yra įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Taigi remiantis įstatymų nustatytu turto teisiniu režimu, vyro mirties atveju, pusė santuokos metu įgyto turto priklausytų sutuoktinei.

Tuo tarpu pasisakant dėl mirusio sutuoktinio turto dalies paveldėjimo nurodome, jog Lietuvoje galima paveldėti dviem būdais - pagal įstatymą arba pagal testamentą.

Akcentuojame, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Taigi sutuoktiniui nesudarius testamento vyro vaikai, kaip pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, paveldėtų vyrui priklausantį turtą. Tačiau remiantis CK 5.13 straipsniu palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, j
jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Taigi vyrą pergyvenusiai sutuoktinei pagal įstatymą taip pat priklauso dalis mirusio sutuoktinio turto.

Atsakant į klausimą, ar vyro vaikai galėtų reikalauti atlygio už namą, nurodome, jog pagal CK nuostatas asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Todėl tuo atveju, jeigu moteris namą įsigijo dar iki santuokos sudarymo, namas būtų laikomas asmenine sutuoktinės nuosavybe ir vyro vaikai šio nekilnojamojo turto paveldėti negalėtų.

Pasisakant dėl automobilio, jis taip pat būtų laikomas abiejų sutuoktinių atskirai įgytu iki santuokos sudarymo turtu, todėl svarbu nustatyti kieno vardu jis yra įregistruotas. Vis dėlto, pažymėtina, kad sugyventinių turtas, nors ir nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, teismo gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe.

Rasa Vaičekauskytė
Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu rasa@rasavaicekauskyte.lt

Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.