Klausk teisininko: kaip sutramdyti įžeidžiančius laiškus rašantį žmogų?

Atsakymą į DELFI skaitytojos klausimą pateikia advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis teisininkas, advokatas Mindaugas Bliuvas.

Atsakant į Jūsų klausimą, svarbu pažymėti, kad esminę reikšmę turi Jums siųstų elektroninių laiškų turinys – ar šie elektroniniai laiškai iš tiesų yra įžeidžiančio bei grasinančio pobūdžio?

Reikėtų atkreipti dėmesį, jog Baudžiamojo kodekso (BK) 155 straipsnis iki šių metų liepos 10 dienos numatė baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą. Tačiau nuo šių metų liepos 10 d. šis straipsnis neteko galios – už įžeidimą baudžiamoji atsakomybė nebėra taikoma. Todėl, net ir pateikus įrodymus, kad Jūs gaudavote įžeidžiančio turinio žinutes, iki šių metų liepos 10 d. asmeniui, siunčiančiam šias žinutes, baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą nebūtų taikoma.

Vis dėl to, tokiu atveju, dar yra galimybė kreiptis dėl garbės ir orumo pažeidimo civilinio proceso tvarka, prašant moralinės kompensacijos.

Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistą apie jį informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą ir neatitinkančią tikrovės.

Taip pat yra dar viena galimybė – taikyti baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, remiantis BK 154 straipsniu. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad abiem atvejais, įžeidžiančio ir šmeižiančio pobūdžio informacija turi būti paskleista, t. y. tokią informaciją turi sužinoti bent vienas trečiasis asmuo. Jūsų atveju, elektroniniai laiškai yra siunčiami tik tiesiogiai Jums, todėl nėra duomenų, kad šiuose laiškuose esanti informacija būtų paskleista ir apie ją būtų sužinojęs bent vienas trečiasis asmuo.

Mindaugas Bliuvas

© Asmeninio albumo nuotr.

Kadangi Jūs teigiate, jog gaunate ne tik įžeidžiančio, bet ir grasinančio turinio žinutes, šioje situacijoje galima būtų kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, žmogaus terorizavimą bei sistemingą bauginimą, naudojant psichinę prievartą. Tačiau čia svarbu nustatyti, ar yra visi šiai nusikalstamai veikai būdingi požymiai – kokio pobūdžio grasinimai buvo išreikšti Jums siųstuose elektroniniuose laiškuose? Reikšmę turi tik realūs grasinimai, kurie nukentėjusiojo suvokiami kaip realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui ir pagal grasinimo išraišką bei kitas aplinkybes nukentėjusysis turi pagrindą galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas.

Taip pat svarbu, kuo Jums yra grasinama, t.y. ar Jūsų pažįstamas grasina sukelti pavojų Jūsų gyvybei, sveikatai, turtui, ar Jus baugina, naudodamas psichinę prievartą, ar net grasina Jus nužudyti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už sistemingą bauginimą, toks bauginimas turi pasireikšti ne mažiau kaip tris kartus, t.y. tokie grasinančio pobūdžio laiškai Jums turėtų būti siųsti tris ir daugiau kartų.

Galiausiai reikėtų pabrėžti, kad už šias veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas. Todėl, siekiant, kad asmuo atsakytų už Jums siųstus grasinimus, Jūs turėtumėte kreiptis į teisėsaugos instituciją su skundu. Kreipiantis su skundu, patarčiau kartu, kaip įrodymą, kad Jums yra grasinama, pateikti ir Jums siųstų elektroninių laiškų kopijas.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu: mindaugas.bliuvas@cobalt.legal .

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.