Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai” advokatas, partneris Karolis Rugys.
Pagal anksčiau galiojusį Viešųjų įstaigų įstatymą, buvo nustatyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Šioje įstatymo normoje nebuvo numatytas vadovo atšaukimo iš pareigų institutas. Todėl, paskyrus viešosios įstaigos vadovą pareigoms, buvo ribojama visuotinio dalininko susirinkimo teisė nutraukti darbo sutartį su vadovu.
Pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą buvo nustatyta, kad direktorius gali būti nušalinamas iš pareigų tik Darbo kodekso (DK) nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad direktoriui netinkamai vykdant savo pareigas, nesilaikant fiduciarinių (pasitikėjimo) pareigų, jis negalėjo būti atšaukiamas iš pareigų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešosios įstaigos vadovui, skirtingai nei tokios įstaigos kolegialiems organams arba akcinės bendrovės vadovui, netaikomas atšaukimo institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas.
Viešosios įstaigos vadovo darbo sutartis nutraukimui taikytini bendrieji Darbo kodekse nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Darbo kodekso 9 straipsnio 3 dalimi, neleidžiama taikyti pagal analogiją specialiųjų teisės normų, nustatančių bendrųjų taisyklių išimtis. Tai reiškia, kad viešosios įstaigos vadovo atleidimui iš darbo pagal įstatymo ar teisės analogiją negalėjo būti taikomi kituose įstatymuose nustatyti specialūs darbo sutarties nutraukimo pagrindai (pavyzdžiui, nustatyti Akcinių bendrovių įstatyme).
Vertinant tokią nuostatą, yra teisinis pagrindas šią nuostatą palyginti su akcinių bendrovių vadovo atleidimu, nes Akcinių bendrovių įstatyme numatytas analogiškas vadovo atšaukimas. Nei darbo kodekse, nei Viešųjų įstaigų įstatyme nėra nustatyta, kokia turėtų būti viešosios įstaigos vadovo atleidimo tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų įstaigų įstatymo straipsnio pakeitimas yra pakankamai naujas ir nėra susiformavusios teismų praktikos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimu, tačiau darytina išvada, kad dėl panašaus reglamentavimo dabar galima būtų taikyti analogiją su jau susiformavusia teismų praktiką dėl akcinės bendrovės vadovo atšaukimo iš pareigų: vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti nesusijusi su veiksmais atliktais dėl jo kaltės ar kitomis aplinkybėmis.
Atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu (fiduciariniai santykiai), pobūdis, vadovo pareigybės ir vadovo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei.
Vadovo darbo sutarties nutraukimą susaisčius griežtai apibrėžtais pagrindais, jų neįrodžius, vadovas toliau dirbtų, tačiau bendrovės valdymo organai, kai nėra tarpusavio pasitikėjimo, negalėtų reikiamai bendradarbiauti, todėl bendrovei tokiomis veiklos sąlygomis gali būti padaryta didelė žala. Tokią nuostatą patvirtina ir teismų praktika: su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis.
Darbo sutarčių sudarymą, pakeitimą, nutraukimą ir kitus darbo santykių aspektus reglamentuoja Darbo kodeksas, kuriame numatyta, kad atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis kodeksas, taip pat pagal šio kodekso nustatytas ribas – kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Taigi kiti norminiai teisės aktai darbo santykius reglamentuoja tiek, kiek tai numato Darbo kodeksas. Bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl darbo sutartims, sudaromoms su bendrovės vadovu, Darbo kodekse nustatytos bendrų taisyklių išimtys.
Viena iš tokių išimčių yra ta, jog darbo sutartis baigiasi šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama, vadovą išrinkusiam organui jį atšaukus iš vadovo pareigų. Šioje normoje įtvirtinamas vienas iš darbo sutarties su vadovu nutraukimo pagrindų. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui.
Bendrovę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Bendrovės vadovui keliama lojalumo pareiga. Jis turi veikti išimtinai bendrovės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
Taigi, sprendžiant atleidimo klausimą, privaloma nustatyti, ar vadovas tinkamai vykdė savo pareigas. Nusprendus, jog vadovas pareigas vykdė netinkamai, atšaukti iš pareigų galima tiek viešosios įstaigos, tiek akcinės bendrovės vadovą: vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti nesusijusi su jo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, tai yra ji – absoliuti.
Pateikta informacija nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisminiuose ginčuose; dėl detalios informacijos, konsultacijos galima kreiptis tiesiogiai.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.