Į DELFI skaitytojos klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.

Pirmiausia, pažymėtina, jog fizinio asmens bankroto procesu yra siekiama atkurti fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, bei siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl bankroto procesas yra galimas tik sąžiningo fizinio asmens atžvilgiu. Toks asmuo negali būti tapęs nemokus dėl savo žalingų įpročių, padarytų nusikalstamų veikų ar kitų nesąžiningų veiksmų.

Bankroto procedūra galės pasinaudoti tik asmuo, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, jog įstatymo taikymui yra svarbi asmens veiklos ir turimo turto buvimo vieta, o ne pilietybė.

Be to, priešingai nei numato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, fizinio asmens bankroto procedūrą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo, kadangi įstatymas tokios teisės kreditoriams ar kitiems asmenims nesuteikia. Tačiau procedūra gali būti pradedama tik jei skolininkas yra nemokus. LR FABĮ prasme nemokumas apibrėžiamas kaip negalėjimas įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau - MMA). Kadangi 1 MMA šiuo metu yra 350 EUR, tai asmens, siekiančio bankrutuoti, pradelstos skolos turi viršyti 8750 EUR sumą.

Aleksandras Kovalevskis
Siekiantis bankrutuoti asmuo privalo informuoti visus kreditorius raštu apie ketinimą pateikti teismui pareiškimą iškelti jam bankroto bylą. Nuo informavimo praėjus ne mažiau kaip 1 mėnesiui, įstatymas leidžia pateikti teismui pareiškimą. Prie pareiškimo teismui asmuo privalo pridėti įrodymus, kad informavo kreditorius apie ketinimą bankrutuoti, dokumentus, patvirtinančius gaunamas ir būsimas pajamas, turimo turto sąrašą, kreditorių bei skolininkų sąrašus, informaciją apie jam iškeltas civilines bylas, jo išlaikomų asmenų sąrašą ir kitus dokumentus, numatytus įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkui nėra privaloma siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros.

Nustačius, jog asmuo yra nemokus, teismo nutartimi yra iškeliama bankroto byla. Teismas kreditoriams nustato nuo 15 iki 30 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti savo reikalavimus administratoriui. Vėliau fizinis asmuo turi per teismo nustatytą terminą rengti ne ilgesnį nei 5 metų planą, kuriame nurodys, kokios yra nemokumo priežastys, planuojamos gauti pajamas, atsiskaitymas su kreditoriais ir jų interesų užtikrinimas, turimo turto realizavimas, lėšos, reikalingos skolininko asmeniniams poreikiams ir išlaikomiems asmenims, administravimo išlaidos.

Kitaip sakant, plane yra pateikiama informacija, kaip skolininkas atsiskaitinės su kreditoriais ir kokią skolų dalį jis planuoja padengti. Įgyvendinus planą, skolos ir įsipareigojimai laikomi įvykdyti, todėl, kad planas įsigaliotų, siekiant kreditorių interesų apsaugos, jam turi pritarti kreditorių susirinkimas, o teismas - patvirtinti.

Bankroto procesas turi vykti sąžiningai. Asmuo privalo atsakingai valdyti turimą turtą, bankroto administratoriui pateikti visus su bankroto administravimu susijusius dokumentus ir grynuosius pinigus, kredito įstaigų sąskaitų išrašus, nustatyta tvarka pervesti turimas lėšas į specialią banko sąskaitą, siekti įgyti didesnes pajamas.

Pažymėtina, jog pasikeitus finansinei būklei, pvz., padidėjus gaunamoms pajamoms, asmuo turi apie tai informuoti bankroto administratorių. Tai svarbu, kadangi kreditorių interesai turi būti tinkamai užtikrinami. Skolininko turtinei padėčiai itin pagerėjus, turėtų būti keliamas bankroto bylos nutraukimo klausimas, ypač tais atvejais, kai padidėjusios pajamos ar įgytas turtas leis padengti visus įsipareigojimus kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas nustato, jog fiziniam asmeniui bankrotas gali būti keliamas ne anksčiau, kaip praėjus 10 metų terminui po paskutinės bankroto procedūros pabaigos.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu alexkovalevskis@hotmail.com.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta, o atsakymai bus išspausdinti DELFI.