Klausk teisininko: kaip elgtis, kai darbdavys nemoka žadėtų priedų prie atlyginimo?

Darbo sutartyje nurodyta, kad bus mokamas minimalus darbo užmokestis plius priedai. Priedų sistema, kaip suprantu, nėra įforminta. Gaunasi, kad nuo 2017 m. darbdavys neperspėjęs sumažino darbo užmokestį „ant popieriaus“, motyvuodamas, kad buvo susitarta žodžiu, kad mokės į rankas 600 Eur.

Į DELFI skaitytojo komentarą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatė Julija Viktorija Flis.

Dėkoju už klausimą. Atsakymas pateikiamas atsižvelgiant į DELFI skaitytojo užklausoje nurodytas aplinkybes.

Pirma, sekant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims susitarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomas darbo sutartyje taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (pavyzdžiui, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008).

Jei šalys buvo susitarusios dėl didesnio darbo užmokesčio, tačiau darbdavys darbo sutartyje nurodo mažesnį darbo užmokestį, toks darbdavio elgesys yra neteisėtas.

Antra, bendroji taisyklė yra tokia, kad visos sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kilus ginčui dėl to, ar darbdavio darbuotojo naudai atliekami veiksmai, kurie nėra apibrėžti darbo sutartyje, vertintini kaip sutarties sąlyga, būtina nustatyti, ar darbo sutarties šalių elgesys, atliekamų veiksmų pobūdis, kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas šiuos veiksmus vertinti kaip vieną sutarties sąlygų, kuri yra darbdaviui privaloma ir turi būti jo vykdoma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2013).

Darbo sutarties sąlygos, tame tarpe ir šalių susitarimas dėl darbo užmokesčio, gali būti nustatytas ne tik rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytas iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų.

Taigi, tuo atveju, jei darbdavys darbo sutartyje nurodė mažesnį darbo užmokestį nei kad šalys susitarė žodžiu, darbuotojas gali reikalauti priteisti visą šalių susitartą darbo užmokestį. Pažymėtina, kad nors teismų praktikoje darbuotojas laikomas silpnesniąja darbo santykių šalimi, tačiau darbuotojas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius tikrąjį šalių susitarimą (pavyzdžiui, tai gali būti liudytojų parodymai, susirašinėjimai tarp darbdavio ir darbuotojo).

Nesutarimai tarp darbdavio ir darbuotojo (darbo ginčai), kilę dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, tarp jų ir dėl darbo užmokesčio priteisimo, nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus.