Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato atvejus, kai gyventojo pajamos parduodant nekilnojamąjį turtą nėra apmokestinamos 15 proc. mokesčio tarifu.

Pirma, neapmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau nei prieš 5 metus iki jo pardavimo.

Lengvata taikoma, jei nekilnojamas turtas yra įgytas 2011 m. sausio 1 d. ar vėliau.

Antra, neapmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, jeigu toks daiktas yra išlaikytas ne mažiau kaip 3 metus iki jo pardavimo. Ši lengvata taikoma, jei nekilnojamas turtas yra įgytas iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Papildoma lengvata yra taikoma, jei gyventojas parduoda savo gyvenamąjį būstą. Gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus gyvenamąjį būstą, jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo deklaruojama (registruota) gyventojo gyvenamoji vieta.

Pažymėtina, kad ši lengvata taikoma, jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn tik gyvenamasis būstas (individualus namas, sodo namas, butas gyvenamajame ir negyvenamajame pastate, atskiras kambarys su bendro naudojimo patalpomis ir pan.) įskaitant gyvenamajam būstui priskirtą žemę.

Aleksandras Kovalevskis
Pateiktoje situacijoje turtas yra įgytas vėliau nei 2011 m. sausio 1 d., todėl siekiant pasinaudoti mokestine lengvata jį privaloma išlaikyti ne mažiau kaip 5 metus. Kaip buvo minėta, gyventojo pajamų mokesčio prievolės galima išvengti ir dar vienu atveju, kai pastaruosius 2 metus iki turto pardavimo buvo deklaruojama gyvenamoji vieta.

Jei paveldėjus turtą 2012 metais jame iki dabar buvo deklaruojama gyvenamoji vieta, jį parduodant mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio nereikės.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.