Kai tėvas apie tai sužinojo, pagrasino, kad per teismą atsiteis 1 kambarį iš manęs. Be manęs, jis dar turi pilnametį sūnų studentą iš kitos santuokos. Ar jis turi kokių nors teisių į man dovanotą butą?

Atsižvelgiant į DELFI skaitytojo klausimą dėl trečiųjų asmenų teisių į padovanotą turtą, kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė, trumpai apžvelgia dovanojimo instituto teisinius aspektus.

Civiliniame kodekse (CK) įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Ne išimtis ir dovanojimo sutartis, pagal kurią viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Kontoros D LEGALS teisininkė pažymi, kad nustačius tam tikrus teisinius pagrindus, sutartis gali negalioti, dėl ko šalims tarpusavio teisės ir pareigos nekils. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais sutarties galiojimui įtaką daro jos sudarymo forma: „Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose“ (CK 1.93 str.).

Taigi, dovanojimo sutarčiai yra keliami šie formos reikalavimai: 1) kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, dovanojimo sutartis turi būti rašytinės formos; 2) notarinės formos dovanojimo sutartis turi būti, kai dovanojamas nekilnojamas daiktas arba, kai dovanojamo turto vertė yra didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų. Taip pat jei šalis nori, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis tretiesiems asmenims sukeltų teisines pasekmes, sutartis turi būti įregistruota viešame registre.

Teisininkė taip pat pažymi, jog dovanojant arba priimant dovanas turi būti atkreipiamas dėmesys ir į galėjimą dovanoti bei priimti dovanas.

Pavyzdžiui, dovanotojas negali būti neveiksnus asmuo, dovanotojas turi būti dovanos savininkas arba tinkamai įgaliotas sudaryti tokią sutartį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios, dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį ir kt.

CK yra numatyta ir dovanojimo sutarties panaikinimo galimybė. Jame numatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų, giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini moralės požiūriu.

Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai.

Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali grėsmė, jog tas turtas žus.

Kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs. Reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.

Pabrėžtina, jog dovanojimo institutui yra taikomi ir tam tikri ribojimai. Turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti dovanojamas tik gavus visų bendraturčių rašytinius sutikimus. Patikėjimo teise tvarkomą turtą galima dovanoti tik turto savininko rašytiniu sutikimu, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Teisininkė pažymi, kad, šalims sudarius dovanojimo sutartį, abi šalys, tiek dovanotojas, tiek apdovanotasis, yra susaistomi tarpusavio teisių ir pareigų. Pavyzdžiui, dovanotojas pagal sutartį privalo perduoti dovanojamą turtą be sutartyje nenumatytų teisės į jį suvaržymų, kurie trukdytų apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti, o apdovanotasis gali iš dovanotojo reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu apdovanotasis turėjo išlaidų, susijusių su teisės į turtą suvaržymų panaikinimu ar jo trūkumų pašalinimu ir dovanotojas, žinodamas ar turėdamas žinoti apie tuos suvaržymus ar trūkumus, apie juos apdovanotojam nepranešė.

Taigi, trumpai apžvelgus dovanojimo sutarčiai keliamus reikalavimus, kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė nurodo, jog prieš atsakant į skaitytojo pateiktą klausimą dėl trečiųjų asmenų teisių į padovanotą butą, pirmiausia, reikėtų išsamiau paanalizuoti situaciją, išsiaiškinti, ar padovanotas turtas neturi kokių nors suvaržymų, pavyzdžiui, ar nėra paimta paskola, kurios grąžinimas garantuotas šiuo turtu, ar yra gautas bendraturčio rašytinis sutikimas, jei turtas priklauso bendrasavininkiams, ar dovanotojas yra tikrasis dovanojamo turto savininkas ir kt. Tik išsiaiškinus visas aplinkybes, galima būtų nustatyti kas ir kokią teisę turi į padovanotą turtą.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.