Klausk teisininko: ar teisėtai buvo atlikta krata?

Tame pačiame kieme, tik šiek tiek toliau, su vyru esame pasistatę nedidelį vasaros namelį, jis yra registruotas vyro vardu, šie dokumentai buvo parodyti pareigūnams. Bet jie vis tiek pareikalavo apžiūrėti ir jį. Ar šie veiksmai teisėti?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Dainius Žiedas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad esant pagrindui manyti, jog kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, jiems surasti ir paimti, gali būti daroma krata. Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.

Vertinant kratos teisėtumą, pažymėtina, kad teisėjo nutartyje privalėjo būti nurodyta, kokiose patalpose ar kokio asmens kratą leidžiama atlikti. Pareigūnai, veikdami pagal teisėjo nutartį, galėjo atlikti kratą tik tose patalpose, kurios nurodytos nutartyje, nepaisant, kuris asmuo įtariamas ikiteisminiame tyrime.

Jei iškyla būtinumas neatidėliotinai atlikti kratą ir nėra galimybės gauti teismo sankciją, nerizikuojant prarasti ieškomų daiktų, įrodymų ir kt., pareigūnas turi teisę surašyti nutarimą atlikti kratą ir padaryti ją, tokį nutarimą paskelbęs.

Dainius Žiedas

© Asmeninio archyvo nuotr.

Šiuo atveju per tris dienas nuo nutarimo priėmimo privalo būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės priemonės taikymo teisėtumą. Nutarties negavus, visi kratos metu paimti daiktai grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti.

Be nutarimo pareigūnai neturėjo teisės reikalauti įleisti ir patekti į vasaros namelį bei jame atlikti kratą. Sekant Baudžiamojo proceso kodekso 160-1 straipsnio 3 dalimi neteisėtos kratos metu gautais duomenimis tolimesniame procese negali būti remiamasi kaip kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis.

Krata yra susijusi su konstitucinės asmens teisės į privataus gyvenimo ir būsto neliečiamumą, apribojimu. Jei patekimas į svetimą būstą nėra pagrįstas įstatymų suteikta galimybe ar net pareiga, jis yra neteisėtas. Baudžiamojo kodekso 165 straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, todėl už atliktą kratą neteisėtai patekus į būstą pareigūnams gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Jeigu neteisėta krata padaroma didelės žalos, pareigūnams gali kilti atsakomybė ir pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį, už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimą.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.