Į DELFI skaitytojos klausimą atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto lektorė, advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatė Julija Viktorija Flis.

Dėkojame už klausimą. Išbandymas – tam tikras terminas, darbo sutarties šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam (DK 105 straipsnio 1 dalis).

Išbandymas nėra būtina darbo sutarties sąlyga, todėl nė viena iš šalių negali versti kitos sutarties šalies pasirašyti darbo sutartį su sąlyga dėl išbandymo.

Darbo kodeksas nustato tam tikras išlygas, kada su darbuotoju sudarant darbo sutartį dėl išbandymo negalima tartis. Tokie darbuotojai yra: asmenys iki aštuoniolikos metų; asmenys, į darbą priimami konkurso, rinkimų būdu arba išlaikę kvalifikacinius egzaminus; darbuotoją darbdavių susitarimu perkeliant į kitą darbovietę.

Vadovaujantis teismų praktika, darbo sutarties šalių susitarimo dėl išbandymo turinį sudaro ne vien tik išbandymo terminas, bet ir tai, kokiu tikslu (kurios iš darbo sutarties šalių iniciatyva) išbandymas nustatytas. Dėl to, šalims susitarus dėl išbandymo, rašytinėje darbo sutartyje nurodytinas ne tik išbandymo terminas, bet ir kitas esminis tokio susitarimo elementas – išbandymo tikslas (išbandymo nustatymo iniciatorius).

Neįrašęs darbo sutartyje išbandymo tikslo, darbdavys neatlieka DK 99 straipsnio 3 dalyje jam nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, nes nenurodo visų esminių išbandymo susitarimo elementų. Todėl darbdavys turi prisiimti dėl tokios pareigos neįvykdymo atsirandančią riziką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kilus ginčui dėl nustatyto išbandymo tikslo (išbandymo iniciatoriaus), ši darbo sutarties sąlyga aiškintina darbuotojo naudai (t. y. išbandymas nustatytas darbuotojui pageidaujant patikrinti, ar darbas jam tinka), jeigu darbdavys neįrodo priešingai.

Taigi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, išbandymas gali būti dviejų rūšių: darbdavio ir darbuotojo iniciatyva.

Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai (DK 106 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata yra imperatyvi, todėl darbo sutarties šalys neturi jokių galimybių susitarti dėl ilgesnio išbandomojo termino ar jį pratęsti. Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet neilgesni kaip šeši mėnesiai (DK 106 straipsnio 2 dalis).

Julija Viktorija Flis
Pabrėžtina, kad ilgesnis negu trys mėnesiai terminas gali būti nustatomas tik įstatymu. Tai reiškia, kad jeigu specialiajame įstatyme nenustatyta ilgesnio negu trijų mėnesių išbandymo termino, tai draudžiama darbdaviui darbo sutartyje nustatyti ilgesnį terminą.

Nuo sąlygos dėl išbandymo priklauso paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka.

Jei išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, tai darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti šiam išeitinės kompensacijos (DK 107 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje nurodoma, kad toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jeigu darbdavys pateikia konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbą. Galima padaryti išvadą, kad ši norma draudžia darbdaviui savivaliauti, t. y. nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, jog darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu, ir todėl jis netinka pavestam darbui.

Jei išbandymas nustatytas darbuotojo iniciatyva, per išbandymo terminą darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas (DK 107 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekse jokie darbuotojo valios apribojimai nenumatyti, todėl darbuotojas neturi pareigos aiškinti, kodėl jis mano, kad jam darbas netinka ir dėl ko jis nutraukia darbo sutartį.

Jei išbandymo terminas nustatytas darbdavio iniciatyva, darbuotojas sutartį gali nutraukti DK 126, 127 ir 128 straipsniuose nustatyta tvarka. Parašius prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nedarbingumo laikotarpio metu, nedarbingumo dienos įsiskaito į įspėjimo terminą.

Kai išbandymo terminas pasibaigia, o darbuotojas toliau tebedirba, tai darbo sutartį leidžiama nutraukti tik DK 124–129 ir 136 straipsniuose įtvirtintais pagrindais ir laikantis DK XII skyriaus 4 skirsnyje nustatytos darbo sutarčių nutraukimo tvarkos.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta, o atsakymai bus išspausdinti DELFI.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)