Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis
Lietuvoje jau kurį laiką galiojantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas numato, kad bankroto procedūra gali būti pradėta tik nemokiam fiziniam asmeniui. Fizinio asmens nemokumas suprantamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, t. y. 25 tūkstančius litų.
Fizinio asmens kreditoriais laikomi asmenys, turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Taigi, atsižvelgus į šias įstatymo sąvokas, galima daryti išvadą, jog skolinis įsipareigojimas yra toks įsipareigojimas, kurio mokėjimo terminas suėjęs ir kreditorius jau yra įgijęs teisę reikalauti iš skolininko vykdyti šį įsipareigojimą.
Nagrinėjamu atveju skolinis įsipareigojimas atsiras tik tuomet, kai kreditoriaus ieškinys skolininkui dėl moralinės žalos bus patenkintinas ir teismo sprendimas skolininko atžvilgiu įsiteisės.
Kaip minėta anksčiau, norint inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą, teismui svarbu pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad fizinio asmens būklė atitinka nemokumo sąlygas. Nustatant fizinio asmens būklę (nemokumą), nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka negali būti nurašyti.
Šis įstatyme nurodytas nenurašomų reikalavimų, kurie nėra įskaitomi vertinant fizinio asmens nemokumą, sąrašas yra baigtinis.
Į sąrašą nėra įtraukti kreditorių reikalavimai dėl moralinės žalos atlyginimo, todėl, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, fizinis asmuo, iš kurio teismo sprendimu priteista 100 tūkstančių litų moralinės žalos atlyginimo, yra laikomas nemokiu ir turi teisę inicijuoti sau bankroto bylą fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.