Klausk teisininko: ar darbdavys gali reikalauti atlyginti padarytą žalą?

Įmonėje dirbu apie metus, be mano raštiško sutikimo darbdavys nuo mano atlyginimo nurašė 22,93 Eur trūkumams, kurių nėra. Pateikiau prašymą išeiti iš darbo, bet jo nepriima, sako, jei išeinu, prirašys man trūkumų bei turėsiu atidirbti 14 dienų. Kaip man elgtis ir kur kreiptis?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, jog darbuotojas privalo darbdaviui atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:

1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);

2) medžiagų pereikvojimo;

3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;

4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;

5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo;

6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;

7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;

8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

Manytina, kad nagrinėjamu atveju darbdavys dėl darbuotojo veiksmų patyrė materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.

Taigi, šiuo atveju joks darbuotojo raštiškas sutikimas išieškoti darbdaviui padarytą žalą nėra būtinas. Tačiau darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu dėl žalos išieškojimo ir manydamas esant tokios žalos išieškojimą visiškai nepagrįstu, turi teisę kreiptis į teritorinę darbo ginčų komisiją ir ginčyti priimta darbdavio nurodymą.

Kreipimasis į į teritorinę darbo ginčų komisiją sustabdo žalos išieškojimą.

Kas liečia klausimą, dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva, reikėtų pažymėti jog darbdavys neturi teisės atsisakyti priimti darbuotojo prašymo nutraukti darbo sutartį, kitaip būtų pažeistas konstitucinis principas draudžiantis priverstinį darbą ir darbo kodekso nuostatos.

Kita vertus, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Tik įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir pilnai atsiskaityti su darbuotoju.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu [e-mail].

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta, o atsakymai bus išspausdinti DELFI.