1998 m. teismo sprendimu buvo nutraukta mano santuoka. Ištuoka įregistruota 1998 m. Santuokos metu 1993 m. buvusi sutuoktinė savo vardu nupirko bei įregistravo butą, tačiau nutraukiant santuoką klausimas dėl santuokinio turto padalijimo nebuvo spręstas ir jis nėra išspręstas iki šiol.
Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatė Melita Cibulskaitė.
Kadangi santuoka nutraukta galiojant dar 1969 m. patvirtintam Santuokos ir šeimos kodeksui, jis nereikalavo nutraukiant santuoką išspręsti klausimus, susijusius su santuokos nutraukimo pasekmėmis (turto padalijimu, vaikų išlaikymu ir kt.).
Pirmiausia reikia pažymėti, kad įgyjamosios senaties samprata apibrėžta Civilinio kodekso 4.68 str. 1 dalyje, kuri sako, jog asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Svarbu akcentuoti, kad nesantis daikto savininku asmuo, valdantis tą daiktą, turėtų būti sąžiningai jį įgijęs ir sąžiningai valdyti visą valdymo laiką. Valdymo atsiradimą įstatymas laiko sąžiningu (sąžiningo įgijėjo reikalavimas), kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti.
Be to, Civilinio kodekso 4.70 str. 1 dalis reikalauja valdytojui išlikti sąžiningu, t.y. įsitikinusiu, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į tą daiktą, visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgyjant daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Taigi pagal LR Civilinio kodekso 4.68 str. 1 dalies nuostatas daiktą valdantis asmuo galėtų įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą įgyjamosios senaties pagrindu tik tuo atveju, kai savininkas, kuris savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina bent 10 metų, nėra žinomas tą daiktą valdančiam asmeniui. Kitaip tariant, jo žiniomis, nėra kito asmens, kuris būtų daikto savininkas.
Spręsdamas į užduotą klausimą panašią situaciją, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo išvados, kad sutuoktinis, žinodamas, jog jo valdomo buto dalis priklauso jo buvusiam sutuoktiniui, nėra pripažintinas šiam buvusiam sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančio daikto (jo dalies) sąžiningu valdytoju. Asmens elgesys, kai žinodamas, kad jo valdomas daiktas ar daikto dalis turi savininką, vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į to savininko nekilnojamojo turto dalį, nėra pripažintinas sąžiningu ir teisėtu, netenkina vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – sąžiningo turto įgijimo ir valdymo.
Iki 2001 m. liepos 1 d. nutrauktos santuokos (pagal 1969 m. Santuokos ir šeimos kodeksą) metu įgytas turtas, jeigu jis nebuvo padalintas nutraukiant santuoką, įprastai gali būti padalijamas bendru abiejų buvusių sutuoktinių sutarimu arba pagal vieno iš jų ieškinį teismui naujoje byloje, jei nėra praleistas ieškinio senaties terminas dėl sutuoktinių turto padalijimo. Vieno iš buvusių sutuoktinių mirties atveju atsiras paveldėjimo teisiniai santykiai. Net ir nesant įpėdinių ar nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, arba mirusiajam testamentu iš visų įpėdinių atėmus teisę paveldėti, mirusiojo turtas (jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) paveldėjimo teise pereina valstybei (Civilinio kodekso 5.2 str. 3 d.).
Tai yra apibendrinto pobūdžio teisinė konsultacija. Dėl išsamios ir tikslios informacijos pagal Jūsų konkrečią individualią situaciją prašome kreiptis į advokatą: www.advokatas-vilniuje.lt
Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.