Kokią nusikalstamą veiklą tai liečia?
Veiklos, kurios iki šiol buvo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka yra seksualinis priekabiavimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, fizinio skausmo sukėlimo, nežymus sveikatos sutrikdymas, šmeižtas, neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas, neatsargaus turto sugadinimas, mirusiojo atminimo paniekinimas. Tokiose bylose, kuomet kaltininkas yra žinomas, ikiteisminis tyrimas yra neatliekamas, o baudžiamasis persekiojimas vyksta nukentėjusiajam tiesiogiai kreipiantis į teismą.
Tokia tvarka iš dalies buvo paranki teisėsaugai, nes leido atsisakyti tirti nemažą dalį nusikalstamų veiklų (verta pažymėti, kad iki Smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo didelė dalis smurto šeimose taip pat tekdavo privačiam kaltinimui). Kita vertus, nukentėjusysis turėjo galimybę nepatirdamas teisėsaugos skepsio („turim svarbesnių reikalų“), tyrimo terminų ir procedūrų („prioritetiniai tyrimai, kuriuose asmenys yra suimti ir t.t.“), galiausiai, šabloninio vertinimo („nėra nusikalstamos veikos požymių“), realizuoti konstitucinę teisę į teisminę pažeistų interesų gynybą.
Nebereiks pačiam kaltintojui rinkti įrodymų
Pagrindinėmis privataus kaltinimo atsisakymo priežastimis nurodomi negalėjimas privačiam kaltintojui surinkti įrodymų, reikalingų kaltinimui pagrįsti (tiesą pasakius net kaltininko anketinių duomenų nustatymas gali būti iššūkis) bei nemokėjimas suformuluoti kaltinimų. Šie privataus kaltintojo galimybių trūkumai kartais turėdavo įtakos teismui prarandant pusiausvyrą ir stojant nukentėjusiojo pusėn, taip pažeidžiant tiek nešališkumo, tiek rungtyniškumo principus.
Kyla klausimas, kiek svarūs šie argumentai, ar iš tiesų tai rūpestis nukentėjusiuoju? Esama tvarka numato, jog kuomet privataus kaltinimo bylų aplinkybės yra neaiškios, jas nustato ikiteisminio tyrimo įstaiga ir tuomet pasiūlo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Įrašas „kaltinamasis“ – ne taip greitai
Garsiai nepasakyta, bet privataus kaltinimo galimybė turi ir kitą požymį – privačiai apkaltintas asmuo iš karto po bylos perdavimo teismui tampa kaltinamuoju, ir toks jo statusas atsispindi oficialiose duomenų bazėse. Savo ruožtu kaltinamojo statusas, nepaisant deklaruojamos pagarbos nekaltumo prezumpcijai sugeba sukelti aibę neigiamų teisinių pasekmių (pvz. sprendžiant klausimą dėl leidimo ginklui, teisę dirbti su paslaptimis ir t.t.), nekalbant apie neigiamas neteisines pasekmes. O nuo privataus kaltinimo pareiškimo dėl tikro ar tariamo šmeižto šiais socialinių tinklų ir viešų diskusijų laikais neapsaugotas niekas.
Galimybė atgimti senoms byloms
Įstatymų leidėjas, priimdamas šį baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimą, atkreipė dėmesį į proceso kokybę bei teismų apkrovimą, bei nurodė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos bus baigtos nagrinėti vadovaujantis anksčiau galiojusiomis nuostatomis. Nepaisant to, kyla klausimas, ar įstatymų leidėjas įvertino kas nutiks visiems ikiteisminiams tyrimams, kurie buvo nutraukti tuo pagrindu, kad nustatytoji veikla yra privataus kaltinimo?
Ko gero įstatymų leidėjas neįvertino ir to, kad praktikoje yra gausybė „nerealizuotų“ pasiūlymų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, dėl įvairių priežasčių: vieni nenorėjo užsiimti, kitiems pakako, kad sužinojo kas stovi už šmeižiko IP adreso, treti neturėjo laiko ar atidėliojo, ketvirti laikėsi „laukimo“ taktikos. Privataus kaltinimo bylų nėra, tačiau ikiteisminių tyrimų skaičiaus galimybės didelės.
Akivaizdu, kad privataus kaltinimo panaikinimas nereiškia, kad privalo būti atnaujintas kiekvienas ikiteisminis tyrimas, nutrauktas dėl to, kad padaryta veika priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai, ir ikiteisminis tyrimas atliekamas bendra tvarka. Tačiau atsiranda laisvė nukentėjusiajam, kuris nėra pasinaudojęs teise į privatų kaltinimą– kreiptis su privačiu kaltinimu dabar ar palaukti spalio 1 d., kuomet ikiteisminis tyrimas ir valstybinis kaltinimas taps privalomas.