Teisėjų taryba penktadienį nusprendė kol kas nepritarti prezidentės dekretui dėl V. Ščerbakovos atleidimui pažeminus teisėjo vardą ir šio klausimo svarstymą atidėjo kitam posėdžiui – Kauno teisėja įpareigota pasitikrinti savo sveikatos būklę.
V. Ščerbakova turės kreiptis į medikus, kuriems teks aiškintis, ar nuo 2005-ųjų ji dėl savo sveikatos būklės galėjo dirbti teisėja. Jeigu paaiškėtų, kad dėl sveikatos būklės ji negalėjo dirbti, V. Ščerbakovą būtų galima atleisti pagal kitą Darbo kodekso straipsnį.
Abejonių dėl V. Ščerbakovos sveikatos būklės Teisėjų tarybos nariams kilo po teisėjos pareiškimo, jog dalį bylų ji vilkino dėl savo sveikatos būklės.
„Tyčia to tikrai nedariau ir nebuvo tam priežasčių“, – sakė teisėja, pabrėžusi, kad jos sveikatos būklė pablogėjo po artimųjų laidotuvių.
„Aš daug metų dirbu teisėja, žinau, kas yra pažeidimai ir jiems nėra pateisinimo – kokie jie bebūtų, už juos reikia atsakyti“, – tvirtino V. Ščerbakova.
Teisėja prisipažino, kad praėjusių metų vasarą kreipėsi pagalbos į psichiatrus.
„Sergant depresija galvoji, kad pats susitvarkysi, bet viskas pasikeitė tik tada, kai gavau vaistus. Jų pagalba nebuvau kamuojama vidinės įtampos. Jeigu dabar atvažiavau čia (į Teisėjų tarybą – aut.past), reiškiasi viskas susitvarkė“, – kalbėjo Kauno miesto apylinkės teismo teisėja.
Kai tarybos nariai V. Ščerbakovai pasiūlė kreiptis pagalbos į medikus bei pateikti visas pažymas apie sveikatos būklę, teisėja nustebo: „O ką šitie duomenys pakeist? Aštuonis metus gyvenau autopilotu, kaip tai įrodysiu?“.
Per metus V. Ščerbakova išnagrinėdavo apie 600 bylų. Teisėjų garbės teismas prieš savaitę nustatė, kad atlikdama teisėjo pareigas V. Ščerbakova nesilaikė civilinių bylų nagrinėjimo, tvarkymo ir saugojimo reikalavimų, taip pat protokolų ir kitų procesinių dokumentų surašymo terminų, laiku neperdavė bylų raštinei, vilkino civilinių bylų nagrinėjimą.
Aplaidžiai dirbusiai Kauno teisėjai Teisėjų garbės teismas skyrė griežtą papeikimą, tačiau prezidentė nusprendė ją atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo. Beje, kol dar teisėjai nebuvo iškelta drausmės byla, ji parašė pareiškimą išeiti iš darbo, tačiau jos pareiškimas ilgą laiką klaidžiojo per įvairius kabinetus, o Prezidentūrą pasiekė tik tuomet, kai drausmės byla buvo iškelta.
Teisėjų garbės teismas taip pat nustatė, kad teisėjos darbe pasitaikė atvejų, kai netinkamai buvo suvedami duomenys į teismų informacinę sistemą „Liteko“, kai kuriose civilinėse bylose buvo rasta dokumentų, kurie neįsiūti, nesunumeruoti, laikomi netvarkingai, be to, kai kurios civilinės bylos ilgai buvo neperduotos į raštinę.
„Teismo nuomone, šiais veiksmais teisėja aiškiai aplaidžiai atliko savo pareigas ir taip pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, o taip pat pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui“, – pabrėžiama teismo sprendime.