Iš teisėjo pinigų reikalavo jau aštuonis kartus teistas dvidešimtmetis Henrikas Mitrulevičius – jį teisėjas V. Vitunskas dar 2015 m. gruodį nuteisė dėl tyčinio nužudymo. Šį nusikaltimą H. Mitrulevičius padarė būdamas 17 metų, kai dar buvo nepilnametis, todėl už nužudymą buvo nuteistas griežčiausia 10 metų laisvės atėmimo bausme.
Tada bylą kartu su dviem kolegomis nagrinėjęs teisėjas V. Vitunskas nustatė, kad H. Mitrulevičius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per išgertuves Alytuje be jokios priežasties kitam vyrui sudavė ne mažiau kaip šešiolika smūgių plaktuku ir dar 13 dūrių peiliu. Nuo sužalojimų nukentėjusysis mirė vietoje.
Kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo pripažinęs H. Mitrulevičius buvo pasiųstas bausmės atlikti į pataisos namus, tačiau čia, ko gero, niekada nepamiršo jam nuosprendį paskelbusio teisėjo – praėjus pusantrų metų po nuteisimo Pravieniškių pataisos namuose kalintis kalinys parašė laišką V. Vitunskui.
„Dabar labai rimtai pradėjau bendrauti su draugais iš laisvės ir kuriu V. Vitunskui ir jo artimiesiems labai įdomų planą“, – teisėjui paštu atsiųstame laiške rašė žudikas. O netrukus nusiuntė ir dar vieną laišką – pasiūlė teisėjui nusipirkti ramybę, tačiau jos kaina – 150 tūkst. Eur.
„Atminkite, jog aš turiu draugų laisvėje, kuriems pažadėjau atlygį už Jus, taigi Jūs turite savaitę laiko pervesti pinigus, kitu atveju aš susisieksiu su draugais ir Jums nei Dievas nepadės“, – neturėdamas teisėto pagrindo H. Mitrulevičius vertė teisėją perduoti jam didelės vertės turtą.
Gavęs nuteistojo laišką V. Vitunskas kreipėsi į policiją – dėl turto prievartavimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Per apklausą teisėjas sakė, kad perskaitęs laišką jautėsi išgąsdintas dėl tiesioginių grasinimų.
„Laiško turinys buvo labai grėsmingas, kėlęs pavojų ne tik man, bet ir mano šeimos nariams“, – teigė Kauno apygardos teismo teisėjas.
Kai buvo pradėtas tyrimas dėl grasinimų, H. Mitrulevičius teisėjui atsiuntė dar vieną laišką ir priekaištavo, kad šis kreipėsi į teisėsaugą. Maža to, kalinys pareiškė, kad teisingumo tarnas dabar turės dar plačiau praverti savo piniginę.
„Jums tereikėjo tyliai man pervesti pinigus, o dabar prie visa to dar 150 tūkst. Eur turite man pervesti“, – rašė dėl tyčinio nužudymo bausmę atliekantis nuteistasis.
Jam iškeltą baudžiamąją bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas buvo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį – esą H. Mitrulevičiaus veiksmai nors formaliai ir atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo požymius, tačiau nėra pavojingi ir negali būti vertinami kaip nusikalstami.
Išteisindamas kalinį dėl turto prievartavimo teismas nurodė, kad šis laiške reketuojamam teisėjui nebuvo nurodęs sąskaitos, į kurią turi būti pervesti pinigai, numerio. Be to, anot teismo, psichinė prievarta baudžiamojoje teisėje turi būti reali, o H. Mitrulevičius neketino ir neturėjo jokių realių galimybių įgyvendinti savo grasinimus nukentėjusiajam.
Be to, kaip pažymėjo teismas, kalinys suvokė, jog jam pinigų niekas nemokės ir tokie reikalavimai neturi jokios prasmės, o tai žinantis teisėjas esą neturėjo ko bijoti – net ir iškilus grėsmei policija jį būtų apsaugojusi.
Bet išteisinamasis nuosprendis neįsiteisėjo – Generalinė prokuratūra jį apskundė apeliacine tvarka. Kaip pažymėjo valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė Vida Ramanauskienė, H. Mitrulevičius laiškus teisėjui V. Vitunskui buvo parašęs du kartus, nors ir nenurodė sąskaitos, į kurią turi būti pervesti pinigai, tačiau ant voko užrašė savo vardą ir pavardę bei bausmės atlikimo vietą.
„Nukentėjusysis, kaip patyręs teisininkas, galėjo lengvai atlikti pinigų pervedimą, nurodydamas vardą, pavardę ir gimimo metus asmens, kuriam turėjo būti skirti pinigai, – pabrėžė prokurorė. – Ši informacija yra patalpinta Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos interneto tinklapyje ir yra prieinama visiems.“
Be to, prokurorės teigimu, H. Mitrulevičius jau teistas aštuonis kartus, teisėjas V. Vitunskas žinojo, kad keli teistumai yra dėl smurtinių nusikaltimų bei tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis – tai tik sustiprino psichinės prievartos realumą.
„Nei nukentėjusiajam, nei jo artimiesiems nebuvo paskirta papildoma apsauga, o vien tuo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra užtikrinama visapusiška asmens apsauga“, – prokurorės teigimu, tyrimo metu nebuvo nustatyti H. Mitrulevičiaus laiškuose įvardijami laisvėje esantys jo bendrininkai, o tai tik sustiprino V. Vitunsko nesaugumo jausmą.
Generalinės prokuratūros skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad prokurorai yra teisūs – H. Mitrulevičius nepagrįstai buvo išteisintas dėl turto prievartavimo.
„Turto prievartavimo sudėtis yra formali – nusikaltimas yra baigtas nuo reikalavimo pareiškimo momento, realus turto užvaldymas nusikaltimo baigtumui reikšmės neturi, – nurodė apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. – Kita vertus, tai, ar išteisintasis turėjo bendrininkus laisvėje, nebuvo ir negalėjo būti žinoma nukentėjusiajam. Byloje yra nustatyta, kad gavęs laišką, V. Vitunskas suvokė, jog jam yra grasinama, neteisėtai reikalaujama sumokėti didelę pinigų sumą ir jautėsi nesaugiai. Tolimesni nukentėjusiojo veiksmai šiuo atveju ne tik kad nėra reikšmingi, bet ir negali būti prognozuojami ar nuspėjami, nes kiekvieno asmens reakcija gavus tokio pobūdžio laišką yra individuali.“
Pasak teismo, tai, kad H. Mitrulevičius laišką pasirašė savo tikruoju vardu ir pavarde, taip pat neleidžia neginčijami teigti, kad jis sąmoningai siekė, kad būtų išaiškintas ir nesitikėjo gauti pinigų.
„Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio bylose nukentėjusieji paprastai žino tikruosius kaltininkų asmens duomenis, t. y. žino kas jiems pareiškė neteisėtą reikalavimą“, – nurodoma teismo nuosprendyje.
Už tai, kad prievartavo turtą iš teisėjo, H. Mitrulevičius buvo pripažintas kaltu – jam skirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ji buvo subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais ir nuteistajam skirtas laisvės atėmimas 11 metų.