aA
Mirus fiziniam asmeniui arba pagal įstatymą pripažinus jį mirusiu (teismui priimant sprendimą) atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuoja LR civilinio kodekso (LR CK) 5-oji knyga.
Parašas, dokumentai, popieriai
© DELFI
Juose dalyvauja asmenys, turintys teisę paveldėti (įpėdiniai, paveldintys tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą), valstybės įgalioti asmenys – notarai, teisingumo vykdymo institucijos – teismai, taip pat antstoliai, įstatymo nustatytais atvejais – turto administratoriai ir kt.

Paveldėjimo teisiniuose santykiuose svarbi palikimo atsiradimo vieta, kuria laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (nustatoma pagal LR CK nurodytas taisykles) Šios vietos nustatymas svarbus todėl, kad pagal ją yra atliekami su paveldėjimu susiję notariniai veiksmai. Tai vienintelė išimtis, kai asmenys negali laisvai rinktis notaro, o turi kreiptis pagal LR teisingumo ministro nustatytą tvarką (LR notariato įstatymo 28 str. 1 d.).

Nuo palikimo atsiradimo dienos (asmens mirties arba teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba teismo sprendime nurodytos dienos) pradedami skaičiuoti palikimo priėmimo terminai, taikomi asmenims turintiems teisę paveldėti. Tam, kad asmuo įgytų palikimą, jis turi jį priimti. LR CK 5.50 str. nustato būdus, kuriais galima priimti palikimą. Jie yra trys:

1. faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą;

2. kreipusis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo;

3.kreipusis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.

Palikimo priėmimas – vienašalis įpėdinio sandoris, kuriuo jis siekia sukurti sau tam tikras teises ir pareigas, t.y. šiuo atveju perimti savo nuosavybėn palikėjo turtą, jo turtinius reikalavimus bei skolinius įsipareigojimus.

Priimant palikimą paduodant pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą ir faktiniu paveldimo turto ar jo dalies valdymu – už palikėjo skolas įpėdinis (-iai) atsako visu savo turtu. Ir ne tik už tuos skolinius įsipareigojimus, kurie žinomi, bet ir už nežinomus, taip pat paveldi tiek žinomus, tiek nežinomus palikėjo turtinius reikalavimus. Įpėdiniai, kurių priimamas palikimas yra apsunkintas skolomis arba gali būti nežinomų skolų – gali nerizikuoti savo asmeniniu turtu ir kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą. Tokiu būdu paveldint procedūros sudėtingesnės ir brangesnės, tačiau priėmus palikimą, už palikėjo skolas bus atsakoma tik paveldėtu turtu.

Pareiškimas dėl palikimo priėmimo paduodamas notarui raštu. Įpėdinis pateikdamas pareiškimą, kartu pateikia dokumentus, patvirtinančius palikėjo mirties faktą (mirties liudijimą), paveldint pagal įstatymą – giminystę su mirusiuoju įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos liudijimai), dokumentą apie palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Kai priklauso privalomoji palikimo dalis - pateikiami išlaikymo reikalingumo faktą patvirtinantys dokumentai.

Notaras šiuo atveju, neturi teisės atsisakyti priimti tokio pareiškimo, net jeigu nėra pateikti visi reikiami, paveldėjimo teisę įrodantys dokumentai. Juk palikimui priimti LR CK numato trijų mėnesių terminą, per kurį reikia atlikti visus reikiamus veiksmus – t.y., pavyzdžiui, įrodyti giminystę, išlaikymo reikalingumą ar pan. Vėliau nepateikus visų reikiamų dokumentų ir suėjus palikimo priėmimo terminams, paduotas pareiškimas bus laikomas neturinčiu teisinės galios.

LR CK 5.51 str. reguliuoja palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad pradėjus valdyti tam tikrą dalį palikimo, priimamas visas palikimas. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. LR CK pateikiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurių atlikimas laikomas palikimo valdymu faktiškai – tai, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimas, kreipimasis į teismą, išreiškiant valią priimti palikimą ir paskirti turto administratorių, turto valdymas, naudojimasis juo ir pan. Kyla klausimas, ar priėmus bet kokį palikėjui priklausantį daiktą jau galima konstatuoti, kad palikimas įpėdinio yra priimtas? Ar tam reikia ypatingo veikimo užvaldytų daiktų atžvilgiu? Atsakymą randame jau pačioje LR CK normoje, kur pasakyta, jog asmuo turi rūpintis daiktu kaip savu, t.y. turėti tikslą jį turėti nuosavybės teise, o ne šiaip laikinai pasinaudoti.

Pradėti faktiškai galima tiek nekilnojamąjį (šiuo atveju lengviau nustatyti valdymo faktą), tiek kilnojamąjį daiktą. LR CK 5.51 str. aiškinamas tiek doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje. LR CK 5-os knygos komentare rašoma: „Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį, paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą.“ Taigi turi būti vertinamas faktinis asmens elgesys, siekiant būti turto savininku, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis.

Palikimo priėmimas pagal apyrašą – naujas būdas palikimui priimti, kuris nebuvo numatytas senajame LR CK. Dabar galiojančiame LR CK, šis palikimo priėmimo būdas yra reglamentuojamas 5.53 str. Norintis šiuo būdu priimti palikimą asmuo turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo Įpėdiniams geriausia pasirinkti šį palikimo priėmimo būdą, jeigu palikėjas turėjo skolų arba nežinoma, ar palikėjas jų turėjo, kadangi priėmus palikimą šiuo būdu, pagal palikėjo skolas yra atsakoma tik perimtu turtu, skirtingai nei priėmus palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti ar kreipusis į notarą su pareiškimu, priimti palikimą.

Nors LR CK numato net tris būdus, kuriais yra priimamas palikimas, tačiau dauguma Lietuvoje gyvenančių asmenų težino vieną būdą – kreipimąsi su pareiškimu į notarą. Todėl galima teigti, kad notaras šiuo metu yra laikytinas centrine figūra, atliekančia notarinius veiksmus paveldėjimo santykiuose. Tai natūralu, kadangi kiti būdai yra nežinomi, arba, kita vertus, sukeliantys nemažai problemų, pavyzdžiui, paveldimo turto apyrašo sudarymas yra gana brangus, ypatingai, kai lieka daug turto. Dar viena priežastis, kodėl populiariausias palikimo priėmimo būdas – kreipimasis į notarą su pareiškimu, yra ta, kad Lietuvoje dažniausiai paveldi fiziniai asmenys ir turtą, kuris nėra apsunkintas skoliniais įsipareigojimais, todėl tai paprasčiausias būdas paveldėti. Tiesa, šiuo metu situacija keičiasi, kadangi populiarėja ir netgi neatskiriama daugelio gyvenimo dalimi tampa kreditai, taigi manytina, kad tai gali keisti ir paveldėjimo priėmimo būdo – paveldėjimo pagal turto apyrašą naudojimo dažnumą.

Paveldėjimo teisiniuose santykiuose paveldėtojai dalyvauja tiek asmeniškai, tiek per atstovus (įstatyminius bei įgaliotus).

Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Vis dar labai daug atvejų, kai asmenys praleidžia gana trumpą terminą palikimui priimti, taigi vėliau yra renkamasi iš dviejų variantų – kreipimasis dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (ir tada atnaujinus terminą – kreipiamasi į notarą) arba paduodamas pareiškimas teismui, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus valdyti turtą (žinoma, jeigu turtas faktiškai buvo pradėtas valdyti). Šiuo atveju varianto pasirinkimas priklauso nuo faktinės situacijos ir turimų įrodymų. Terminą palikimui priimti teismas atnaujina tik nustatęs svarbias priežastis, dėl kurių laiku nebuvo atlikti reikiami veiksmai (tai gali būti sunki liga, išvykimas ir pan.)

Notaras, susiklostant paveldėjimo teisiniams santykiams, be notarinių veiksmų atlikimo, vykdo ir švietėjišką veiklą, kadangi informuoja paveldėtojus apie galimus palikimo priėmimo būdus, jų pasekmes. Notaras privalo atlikti šiuos veiksmus, laikydamasis savo veiklos principų, kad asmuo galėtų pasirinkti jam priimtiniausią, jo tikrąją valią išreiškiančius ir įstatymą atitinkančius veiksmus, pasirenkant palikimo priėmimo būdą. Tokia pareiga notarams numatyta LR notariato įstatymo 30 str.: „Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.“

LR CK 5.50 str. įtvirtinta, kad notaras ar teismas turi pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą per tris darbo dienas. LR notariato įstatymo 51 str. nustato notarų ir registrų bendradarbiavimą. Tai labai svarbu, kadangi informacija apie atliekamus notarinius veiksmus, taip pat juridiškai svarbius asmenų veiksmus turi būti perduodama greitai, efektyviai ir tai turi užtikrinti, kad bus padaroma kuo mažiau klaidų.

Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu bei kitais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.

Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaitis įspėja apie artėjančią emigracijos bangą ir siūlo mokyklose pradėti karinį mokymą (46)

Prezidento posto siekiantis filosofas, politikas ir rašytojas Arvydas Juozaitis teigia, kad vidaus...

Kilkaus nužudymo byloje – netikėtas posūkis: Baltrūnui, jo žmonai bei draugui panaikinti įtarimai (95)

Ketvirtadienį Aivaro Kilkaus nužudymo byloje įvyko permainos – Laurynui Baltrūnui, Daivai...

Lukašenka siunčia žinią JAV: štai čia maža nepasirodys, Maskvai ir Minskui teks reaguoti (54)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad jo šaliai drauge su Rusija būtina...

Dakare rankas susilaužęs Bardauskas deda tašką motociklininko karjeroje

Šiurpūs sužalojimai, gausybė metalinių įtvarų ir kol kas nė vienos nakties, per kurią bent...

Karolinos Toleikytės mamos atvira išpažintis apie dukrą: kai ji praeidavo, vyrai netekdavo žado, o merginos piktai nužvelgdavo (115)

Tik mamos supras, ką reiškia vieną dieną savo mergaitei dar pinti kasas, o kitą – matyti ją...

Mylimajai Kenijoje pasipiršęs Mantas Katleris – apie kelionės „užkulisius“: Aistė tik per plauką nerado žiedo (5)

Atostogas Kenijoje komikas, internetinės laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ vedėjas Mantas...

Rezonansinėje kyšininkavimo byloje – pokyčiai: į laisvę paleisti trys teisėjai ir vienas advokatas (404)

Rezonansinėje kyšininkavimo byloje į laisvę paleisti trys teisėjai ir vienas advokatas,...

Išmaišęs pasaulį grįžo į Palangą: čia mes turime tai, apie ką net nesusimąstome (36)

Susikrauti lagaminą ir išvykti gyventi į kitą šalį net nemokant vietinės kalbos, nežinant, ką...

Šarūnas Marčiulionis – valstiečių sąraše į Europos Parlamentą? papildyta (326)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienio popietę patvirtins visą kandidatų...

Statybos sostinės širdyje atvėrė žaizdą: darbus apskundę gyventojai papuolė į keistą situaciją (92)

„Lietuvoje siaučia nevaldoma architektų „mafija“, taip teigė į DELFI kreipęsi vieno...