Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus sako, kad „jau vien tai, kad Lietuvos viešojoje erdvėje gana dažnai diskutuojama apie teismų sprendimus, rodo, jog iš tiesų yra nemaža dalykų, kuriuos aptarti turi ir patys teismų atstovai“.

Kas yra kokybiškai parengtas teismo sprendimas Lietuvoje ir užsienyje? Koks jis dabar ir koks turėtų būti ateityje?

Eugenijus Laurinaitis
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas Eugenijus Laurinaitis sako, kad mokėjimas aiškiai rašyti ir kalbėti tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo aiškiai galvoti: „Jeigu žmogus pats supranta, ką jis daro ir nori pasakyti, tai jis gali pasakyti tokiais žodžiais, kad suprastų kaimo močiutė“.

Būtent įgimtas gebėjimas aiškiai dėstyti mintis ir yra vienas kertinių aspektų, vertinamų Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos, kurios pirmininko pareigas beveik ketverius metus ėjo E. Laurinaitis. „Kiekvienas sprendimas yra iššūkis, su kuriuo teisėjas turi būti pasirengęs susitvarkyti. Mes matom ne tik tai, kaip kandidatas paruoštas darbui, o kaip pats pasiruošęs stresui, iššūkiams. Išsilavinimas, baigti mokslai nelabai gali pakeisti žmogaus asmeninę reakciją į stresą“, – kalbėjo pašnekovas.

LAT pirmininkas R. Norkus pritarė E. Laurinaičiui teigdamas, kad aiškus mąstymas yra aiškaus, kokybiško sprendimo rašymo pagrindas, tačiau mano, kad „įgūdžiai rašyti sprendimus neatsiranda iš karto. Tai – palaipsniui įgyjama patirtis“.

R. Norkus taip pat teigė, kad kiekvienas teisėjas susikuria savitą rašymo techniką, kurią nulemia jo požiūris į pasaulį ir asmeninės savybės.

Tuo metu Vokietijos Federalinio Teisingumo Teismo teisėjas Rüdigeris Pampas sako, kad aiškus teismo sprendimas yra neatsiejamas nuo aukštos jį rašančiojo kvalifikacijos ir profesionalumo. Būtent todėl Vokietijoje tiek dėmesio skiriama teisėjų atrankai ir jų vertinimui.

Kas turi suprasti sprendimą?

Sutardami dėl poreikio sprendimus rašyti aiškiai, konferencijos dalyviai svarstė, kam šie dokumentai turi būti aiškūs.

Rimvydas Norkus
Pasak R. Norkaus, teisėjas savo sprendimą visų pirma adresuoja bylos šalims, kurioms turi paaiškinti, kodėl priėmė būtent tokį verdiktą. Anot teisėjo, ypatingas dėmesys sprendime dėstant argumentus turi būti skiriamas pralaimėjusiai šaliai.

„Natūralu, kad kiekvienas pralaimėjęs bylą jaučia nusivylimą, todėl labai svarbu, kad sprendimas aiškiai parodytų, jog pralaimėjusi šalis buvo išklausyta, kad įrodymai buvo vertinti, paaiškinimai suvokti ir sprendimas pagrįstas būtent jais“, – kalbėjo R. Norkus.

LAT pirmininkas pripažino, kad sprendimas, nors parašytas ir teisine kalba, vartojant profesinius terminus, turi būti aiškus ne tik advokatams. Jis sutiko, kad, visuomenės nuomone, teisininkai neretai kalba nesuprantamai, vartoja pernelyg sudėtingas sąvokas.

„Jei siekiame būti naudingi kaip savo profesijos atstovai, privalome paisyti savo įvaizdžio visuomenėje ir viešosios nuomonės bei stengtis, kad būtų kuo mažiau interpretacijų dėl neaiškiai ar pernelyg sudėtingai išdėstytų motyvų“, – teigė R. Norkus.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Egidija Tamošiūnienė paklausta, ar teisėjai neturėtų rašyti paprastesnių, visuomenei labiau suprantamų verdiktų, sakė: „Nereikėtų nuvertinti mūsų visuomenės išprusimo. Vien tai, kad teismo sprendimas yra trumpas ir surašytas suprantama kalba, dar nereiškia, jog jis yra geras“.

Anot jos, visuomenei svarbu ir suprasti sprendimo kalbą, ir suvokti, kaip buvo įvykdytas teisingumas, kodėl teismas savo sprendimą pagrindė vienais argumentais, o kitus atmetė.

„Teismo motyvai turi būti įtikinami tiek proceso dalyviams, tiek visuomenei, tiek kitų teisinių profesijų atstovams“, – kalbėjo teisėja.

E. Tamošiūnienė mano, kad Lietuvoje teismo sprendimai yra ilgi ir dėl pačių proceso šalių elgsenos.

Egidija Tamošiūnienė
„Tai sietina su teismui pateikiamų procesinių dokumentų turiniu, t. y. teismui teikiami 50 ir daugiau puslapių ieškiniai, vėliau – apeliaciniai ir kasaciniai skundai, kurių apimtys siekia ir kelis šimtus puslapių“, – teigė teisėja.

Kaip priimami teismų sprendimai?

Paklaustas apie patį sprendimo priėmimo ir surašymo procesą, R. Norkus teigia, kad skirtingo sudėtingumo bylų sprendimai rašomi skirtingai. Kai kurie jų gali būti rengiami labai nesudėtingai ir sparčiai: kartais rašymas primena savaime vykstantį mechaninį procesą.

„Kiti sprendimai – sudėtingi, reikalauja ir gilesnių, ir labai gilių apmąstymų“, – teigė LAT pirmininkas.

Tuo metu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros vedėjas Gintautas Valickas teigė, kad sprendimą priimančiam teisėjui įtaką daro ne tik bylų sudėtingumas, bet ir jų kontekstas (pavyzdžiui, įrodymų (faktų) trūkumas, patiriamas stresas, laiko spaudimas ir kiti trukdžiai), ir paties teisėjo emocinė būsena.

Nors sprendimai per ilgi, svarbu – teisingi

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Sigita Rudėnaitė sako, kad „nei trumpi, nei ilgi motyvai nėra geri, jeigu jie teisiškai ydingi“.

Sigita Rudėnaitė
Pasak S. Rudėnaitės, neteisingais laikomi teisę į teisingą teismą pažeidžiantys sprendimai; atvejai, kai teismas išnagrinėja bylą, nesuteikęs asmeniui teisės būti išklausytam (pvz., netinkamai informuoja apie posėdį) ir kiti ydingi sprendimo priėmimo būdai.

Pavyzdžiui, 2014 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėjo panaikinti žemesnės instancijos sprendimą, mat „pareiškėjas laiku negavo už akių priimto teismo sprendimo. Tai faktiškai lėmė, jog jis negalėjo teismo sprendimo apskųsti aukštesnės instancijos teismui ir prarado galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme. Taigi buvo pažeista jo teisė į tinkamą teismo procesą, nors civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims”, – vienos iš problemų pavyzdį pateikė S. Rudėnaitė.

Šiuo metu Teisėjų tarybos sudaryta darbo grupė atlieka visuomenės apklausą, kuria siekiama išsiaiškinti, ką visuomenė laiko aiškiais ir suprantamais teismų sprendimais. Apklausos rezultatai bus panaudoti sudarant teismų procesinių sprendimų kokybės standartų projektą ir metodinę medžiagą, kuri bus naudojama rengiant teismų procesinių sprendimų mokymus.

Tik skaičiai

Per metus pirmos instancijos (apylinkių ir apygardų) teismuose priimta 300 000 bylų sprendimų, apeliacinės instancijos (apygardų ir Apeliaciniame) teismuose – 30 000, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – 5 413 bylų sprendimų (įskaitant kasacinių skundų priėmimo klausimus).

Per vieną darbo dieną pirmos instancijos teismuose praeitais metais buvo išnagrinėjama 1 190 bylų, apeliacinės instancijos teismuose – 120, o Aukščiausiajame Teisme – 21 byla (įskaitant kasacinių skundų priėmimo klausimus).

Per metus apskundžiama apie 4 proc. pirmos instancijos sprendimų, 8 proc. – apeliacinės instancijos sprendimų.