aA
Turbūt kiekvienam iš mūsų yra kilę minčių patentuoti vienokias ar kitokias idėjas. Tačiau dažniausiai tokios mintys būna paremtos spontanišku tų savo pasiektų idėjų galimų rezultatų apsaugos noru, nepagrįstu patentų teisės išmanymu. Akivaizdu, kad vis plečiantis pramoninei gamybai, didėjant išradimų skaičiui įvairiausiose srityse, o išradėjams, savo kūrybinio rezultato pagalba siekiant tapti ne tik pripažintu visuomenėje, bet ir tam tikros ekonominės naudos, ši tema yra labai aktuali.
Segtuvas
© K.Šatūno nuotr.
Patentų įstatymas (toliau – Patentų įstatymas) nurodo, jog patentas yra išradimų apsaugos forma, išduodamas valstybinio patentų biuro įstatymo nustatyta tvarka. Patentų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti pateikiamas patentuoti išradimas, t.y. patentabilumo kriterijai: išradimo naujumas, išradimo lygis ir pramoninis pritaikomumas. Tik juos tenkinantis išradimas gali būti saugomas patentu. Minėti kriterijai detalizuojami kituose įstatymo straipsniuose.

Išradimo naujumas reiškia, kad išradimas yra nežinomas technikos lygiu, kuriuo yra laikoma viskas, kas iki patento paraiškos padavimo visuomenei buvo viešai, t.y. kiekvienam asmeniui prieinamuose šaltiniuose (pavyzdžiui, literatūroje, spaudoje, televizijoje, internete ir pan.), paskelbta bet kokiu būdu ar forma Lietuvos Respublikoje arba užsienyje. Pažymėtina ir tai, kad išradimą bus galima atsisakyti patentuoti ir tuo atveju, jei jis jau bus aprašytas kito pareiškėjo patentinėje paraiškoje, kurios padavimo data yra ankstesnė ir kuri buvo paskelbta oficialiame Valstybinio patentų biuro biuletenyje vėliau arba tą pačią dieną, kai buvo nustatytas technikos lygis. Tokia išradimo naujumo samprata įtvirtinta Patentų įstatyme.

Mokslinėje literatūroje naujumą bandoma aiškinti kaip esminių (pagrindinių) požymių, t.y. nuo tokių, kurie lemia techninio rezultato pasiekimą, visumos naujumą. Čia pabrėžtina, kad esminių išradimo požymių visuma laikoma nauja net ir tada, kai nauji tik keli arba vienas esminis požymis. Taip pat ir tada, kai yra naujas požymių derinys arba, kai nenauji požymiai panaudojami kitu tikslu.

Išradimo lygio kriterijus yra suprantamas kaip reikalavimas, kad, atsižvelgdamas į technikos lygį, atitinkamos srities specialistas padarytų išvadą, kad išradimu sprendžiama problema, jos sprendimo būdas ir rezultatas nėra akivaizdus. Specialistas čia yra suprantamas kaip tam tikra fikcija, į kurią turi orientuotis asmuo, iš tiesų atliekantis vertinimą, jai priskiriant atitinkamos srities specialisto savybes, t.y. atitinkamų specialių žinių turėjimas, kurių reikia objektyviam vertinimui atlikti.

Tačiau tokiam specialistui negalima priskirti išradėjams būdingų savybių - išradingumo, sumanumo ir pan. Specialistas kiekvienu atveju privalo taip pat turėti ir bendrąjį techninį supratimą, t.y. bendrąsias technines žinias, kurios nėra būdingos atskiroms sritims. Nors Patentų įstatyme ir naudojama vienaskaita, tačiau nereikalaujama, jog „atitinkamos srities specialistas“ būtų individualus asmuo, sudėtingų išradimų atvejais juo gali būti ir grupė atitinkamos srities specialistų. Išradimo lygio vertinimo procese turėtų būti bandoma atsakyti į klausimą: kas būtų akivaizdu specialistui, jei jis nežinotų apie išradimą? Ieškant atsakymo į šį klausimą, turi būti įvertinta situacija, kurioje veikė išradėjas, kurdamas norimą užpatentuoti išradimą, kokias žinias jis turėjo tuomet ir ar visas jo mąstymo ir kūrybos proceso rezultatas yra vertas vadintis išradimu.

Vertinant turi būti analizuojama tam tikra problema, kurią išsprendžia išradimas, bei jos išsprendimo akivaizdumas. Kuo problemoje silpniau galima įžvelgti jos išsprendimo būdą, ir kuo labiau, išradimas savo esme yra nutolęs nuo įžvelgiamo išsprendimo būdo, tuo didesnė tikimybė, kad toks išradimas atitiks išradimo lygio kriterijų.

Pramoninio pritaikomumo kriterijumi reikalaujama, kad išradimą būtų galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse, t.y. kad išradimu būtų galima realiai naudotis. Čia neturi reikšmės tai, kad išradimas, be pramoninio pritaikomumo, gali būti panaudotas ir kitose, ne pramoninėse, srityse. Tačiau pramoninio pritaikomumo neatitiks išradimai, kurie yra išimtinai asmeninio naudojimo ir liečia itin privačias žmogaus gyvenimo sritis, ar, kurie pritaikomi tik atskirų asmenų praktikoje, pavyzdžiui advokatų.

Visgi, patentabilumo kriterijai nėra vienintelis barjeras, kuris turi būti įveikiamas norint užpatentuoti išradimą. Nacionaliniu ir tarptautiniu mastu yra nustatyti tam tikri apribojimai, t.y. nustatytos išradimų kategorijos, kurios negali būti saugomos patentu.

Patentų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog patentai neišduodami už žmonių arba gyvūnų gydymo terapinius arba chirurginius būdus, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdus, kurie taikomi žmogaus arba gyvūno kūnui, išskyrus, jeigu išradimo objektas yra įrenginys arba medžiaga, naudojami tiems būdams; už augalų arba gyvūnų veisles ar iš esmės biologinius jų išvedimo būdus, išskyrus mikrobiologiniams augalų arba gyvūnų produkavimo būdams bei tokiais būdais gautiems produktams, taip pat augalams ar gyvūnams, jeigu išradimo techninis įgyvendinimas neapsiriboja konkrečia augalo arba gyvūno veisle; už išradimus, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams, t.y. už žmonių klonavimo būdus, žmogaus lytinių ląstelių genetinės linijos tapatumo keitimo būdus, žmogaus embrionų panaudojimą pramoniniais arba komerciniais tikslais, genetinio gyvūnų tapatumo modifikavimo būdus, kurie gali jiems sukelti kančių be didesnės medicininės naudos žmonėms ar gyvūnams, ir šiais būdais produkuotus gyvūnus.

Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikos teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.

Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Apsilankė legendiniuose Šventosios nameliuose: taupūs žmonės už tokią kainą čia gali praleisti visą savaitę (9)

Vasara – tikras atostogų metas, kai daugelis žmonių renkasi, kur praleisti laisvas dienas, o gal...

Išnarpliojo didžiąją Trakų paslaptį: požiūris į kibinus pasikeitė visam gyvenimui (58)

Svajodami apie oro kondicionierių, atsliūkiname prie savo pagrindinio tikslo – Trakų pilies ....

Gyvai / Lemiamas Europos lygos mūšis: „Žalgiris“ – „Honved“ tiesioginė rungtynių transliacija

Europos lygos pirmo atrankos etapo atsakomosiose rungtynėse Vilniaus „Žalgiris“ namuose priima...

Pasipiktino internetinių parduotuvių „administraciniu mokesčiu“: gal greitai turėsime mokėti ir už orą? (171)

„Pastebėjau, kad „ Pigu.lt “ pradėjo taikyti mistinį „Administracinį mokestį“ (2.99...

Įsileido į vieną prašmatniausių sostinės erdvių: toks projektas – pirmasis Vilniuje (13)

NT bendrovės „ Eika “ projektuojamo „ Live Square “ projekto darbai jau juda link pabaigos....

Gyvai / „Kitokie pasikalbėjimai“ su Vaidu ir Klajumu

Jeigu galvojate, kad broliai Lavrinovičiai yra didžiausias duetas-nesusipratimas Lietuvoje, tai...

Vijūnėlės dvaras jau pradėtas ardyti (155)

Savaitgaliais į Druskininkus suvažiuojantys poilsiautojai skuba gal jau paskutinį kartą pamatyti...

Putinas pasais apdalins dar daugiau rytų Ukrainos gyventojų (64)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įsaką, kuriuo Rusijos pilietybę...

Vasara trumpam sugrįžta: vėl bus +29 (44)

Penktadienį mūsų regione stiprės aukštesnio slėgio sritis, bet rytinė šalies pusė dar jaus...

Gatvę perbraižė, kliūtį paliko – KET pažeidėjais tapo visi, važiavę pro šalį (27)

Vieną Vilniaus gatvę kelininkai perbraižė ir pakeitė jos žymėjimą. Tačiau ryškiomis...