Krata teisme ir advokatų kontorose buvo atlikta antradienį apie 16 val.
Kratos metu rasti ir paimti pinigai, kelios dešimtys tūkstančių litų, kurie galimai buvo perduoti kaip kyšis. Įtariama, kad kyšis galėjo būti perduotas siekiant palankaus sprendimo baudžiamojoje byloje, oficialiai informuoja STT.
DELFI šaltinių teigimu, teisėjo R. Skirtuno darbo kabinete buvo rasta 30 tūkst. litų – šią sumą jam perdavė advokatas V. Petravičius. Pinigų perdavimas yra užfiksuotas garso ir vaizdo technika.
Už šiuos pinigus teisėjas buvo įsipareigojęs į laisvę paleisti sostinės verslininką L. Jurgelevičių. Pinigai buvo perduoti po teisėjo atostogų - prieš tai jis buvo išvykęs į Maljorką.
Vienas advokatas po apklausos buvo paleistas, o advokatas V. Petravičius bei L. Jurgelevičius buvo sulaikyti 48 valandoms. Visiems trims pareikšti įtarimai.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas Kuprusevičius trečiadienio popietę kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su prašymais suimti advokatą V. Petravičių ir L. Jurgelevičių. Teismas šiuos prašymus nagrinės ketvirtadienį.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl prekybos poveikiu, papirkimo bei kyšininkavimo. Pasak prokuroro L. Kuprusevičiaus, įtarimai pareikšti pagal tuos pačius straipsnius, pagal kuriuos pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įtarimai kol kas nepareikšti tik teisėjui R. Skirtunui, nes teisėjas turi teisinę neliečiamybę, baudžiamosios atsakomybės patraukimui reikalingas Seimo sutikimas. Trečiadienį sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į Seimą dėl teisėjo teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Įtariama, negavęs pinigų Latvijos piliečiui skyrė pusketvirtų metų
Tęsdami šį tyrimą STT agentai trečiadienį Lietuvos apeliaciniame teisme atliko dokumentų poėmį - išsivežė jau išnagrinėtą baudžiamąją bylą. Teismas verdiktą toje byloje planavo skelbti po savaitės.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys STT agentai taip pat tiria atvejį, kai teisėjui esą buvo pažadėta sumokėti pinigų už išteisinamąjį nuosprendį. Praėjusiais metais jis nagrinėjo Latvijos piliečio Romano Šnipkio baudžiamąją bylą dėl 33 tūkst. eurų suklastoto vekselio realizavimo ir svetimos asmens tapatybės kortelės laikymo.
Šaltinių teigimu, STT agentai išsiaiškino, kad teisėjui R. Skirtunui už išteisinamąjį nuosprendį Latvijos piliečiui esą buvo žadama sumokėti kyšį, tačiau pinigai jam taip ir nebuvo perduoti, o šių metų sausį jis R. Šnipkiui paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.
Latvijos piliečiui buvo skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, be to, iš nuteistojo nukentėjusiajam buvo priteista daugiau kaip 111 tūkst. Lt.
Vėliau esą paaiškėjo, kad teisėjas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika ir dėl vekselio realizavimo latvį esą galėjo išteisinti.
Šis nuosprendis yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Trečiadienį šią bylą iš teismo pasiėmė STT agentai.
Siejama su kontrabandos byla
Krata pas teisėją ir advokatų sulaikymas yra siejamas su garsia kontrabandos byla, kai praėjusiais metais už grotų pakliuvo daugiau kaip 20 asmenų, tarp jų - "dambrauskinių" grupuotės narys Marijanas Taraškevičius.
Šią gaują maždaug porą metų sekę muitinės ir policijos kriminalistai nuolat sulaikydavo jų krovinius, tačiau stengdavosi pavaizduoti, jog sulaikymai atsitiktiniai (sprendžiant pagal telefoninius pokalbius, tuo tikėjo ir kontrabandos organizatoriai). Vien Lietuvoje buvo sulaikyta 19 vilkikų su kontrabandinėmis cigaretėmis iš Rusijos ir Baltarusijos, kurių vertė - apie 23 mln. litų. Dar 12 krovinių, pagal Lietuvos pareigūnų informaciją, buvo sulaikyta Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Šių vertė - apie 10 mln. Litų.
DELFI žiniomis, teisėją ir advokatus STT agentai stebėjo dar nuo praėjusių metų spalio - jiems esą inkriminuojami su liepos ir lapkričio mėnesiais susiję epizodai.
Pirminiais duomenimis, teisėju STT pareigūnai susidomėjo tirdami kontrabandos bylą.
Po kratos pasiprašė atostogų
"Buvo toks dalykas. Aišku, kad nustebino. Kaip teisėjas tvarkingai nagrinėjo bylas, dėl jo skundų niekada neturėjau", - BNS sakė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Viktoras Dovidaitis.
Po kratos 51 metų R. Skirtunas pasiprašė suteikti jam nemokamas atostogas iki penktadienio, nes dėl susiklosčiusios situacijos negali nagrinėti bylų.
1984-1991 jis dirbo Vidaus reikalų ministerijoje tardytoju, Tardymo skyriaus poskyrio viršininko pavaduotoju. 1991-1993 metais buvo bendrovės "Hermes" juristas, 1993-ųjų kovą tapo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėju ir juo dirbo iki paskyrimo į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas. Jose jis dirba nuo 2007-ųjų gegužės.
R. Skirtunas buvo vienas iš nedaugelio Vilniaus apygardos teismo teisėjų, kuris specialiosioms tarnyboms išduodavo leidimus slapta klausytis pokalbių. Tuo tarpu jo paties pokalbiai buvo fiksuojami ne tik telefonu, bet ir, neoficialiomis žiniomis, darbo kabinete galėjo būti įrengta slapta filmavimo kamera.
Kas išdavė leidimą atlikti operatyvinius veiksmus teisėjo atžvilgiu, pareigūnai nekomentuoja, tačiau šaltiniai užsimena, jog tok leidimą davęs Panevėžio teismas.
Skandalą Vilniaus teisme vadina smūgiu visai teismų sistemai
"Čia ne tik kad garbės nedaro, bet (...), jeigu tai pasitvirtins, tai dar vienas antausis teismų sistemai, be jokios abejonės", - BNS trečiadienį sakė G.Kryževičius.
"Kol kas aš jokios informacijos kaip Teisėjų tarybos pirmininkas negavau nė iš vienos institucijos, tai ką nors plačiau komentuoti negalėčiau", - pažymėjo jis.
G. Kryževičius pažymėjo, kad dėl teisėjo neliečiamybės panaikinimo turėtų apsispręsti Seimas.
"Ikiteisminis tyrimas, kiek žinau, pradėtas, tai reiškia, yra tam tikri įtarimai, kad padaryti nusikaltimai, ir iš to kyla labai aiškios teisinės pasekmės. Jeigu prieš tą asmenį, teisėją, būtų pradėti konkretūs baudžiamojo persekiojimo veiksmai, žinoma, kad reikėtų kreiptis į Seimą dėl imuniteto panaikinimo", - aiškino jis.
Garsūs advokatai
"Įtarimų pareiškimas gali nieko nereikšti, (...) čia gali nieko ir nebūti, tačiau nesinori, kad advokatai įsipainiotų į tokius dalykus", - BNS įvykį komentavo Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis.
Pasak jo, antradienį į jį kreipėsi teisėsaugos pareigūnai ir pranešė, kad minėtų advokatų kontorose bus atliktos kratos. Advokatūra nusiuntė savo atstovus į kratų atlikimo vietas.
Pasak L. V. Papirčio, vienas advokatas buvo atvykęs pas jį trečiadienio rytą. Jis buvo paprašytas aprašyti susitikimo išvakarėse įvykius. Advokatų etikos kodeksas įpareigoja advokatu pranešti Lietuvos advokatų tarybai apie jų atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus ir kitus teisėsaugos veiksmus.
Ne vienoje kontrabandininkų byloje kaltinamuosius gynęs advokatas į skandalą buvo įsivėlęs ir prieš metus, kai iš Vilniaus apygardos teismo bandė išvesti neblaivų teisėją Zenoną Birštoną.
Jis atliktų kratų ir įtarimų nepanoro DELFI komentuoti.
Advokatas V. Petravičius 2005-2006 metais įvairiuose Lietuvos teismuose atstovavo Rusijos eksbankininkui Igoriui Babenkai prieglobsčio prašymo bei ekstradicijos bylose.
Sulaikyto advokato V. Petravičiaus žmona Stasė Petravičienė dirba Generalinėje prokuratūroje – ji vadovauja Civilinių bylų skyriui. „Nebus jokių komentarų, – paklausta, kaip vertina istoriją, į kurią įsivėlė advokatu dirbantis jos sutuoktinis, sakė S. Petravičienė. – Kaltas ar nekaltas, sprendžia teismas, o ne žmona – kai jis nueis pas meilužę, tuo metu aš spręsiu, ar jis kaltas, ar nekaltas“.
Sulaikius advokatą V. Petravičių jo žmona - Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė S. Petravičienė - prašo būti perkelta į žemesnes, eilinės prokurorės pareigas. Apie tokį generaliniam prokurorui Dariui Valiui įteiktą S. Petravičienės raštą BNS patvirtino Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius.
"Tai yra prokurorės asmeninis sprendimas", - klausiama apie prokurorės prašymo motyvus BNS sakė Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Rūta Dirsienė.
STT Vilniaus valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių tyrimo grupės atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.