Statistika rodo, kad Lietuvoje išteisintų asmenų skaičius nesiekia 1 proc. visų perduotų teismui asmenų skaičiaus. „Dažnai Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis yra 3-5 proc. ar net daugiau. Teisminis procesas, užsibaigęs išteisinamuoju nuosprendžiu, ten vertinamas kaip normali teisingumo vykdymo procedūra, nesukelianti neigiamų pasekmių valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui“ – teigia generalinis prokuroras Darius Valys, šių metų rudenį panaikinęs nuo 2006 m. galiojusius Išteisintų asmenų apskaitos nuostatus. Tai reiškia, kad iš esmės keičiama prokurorų pozicija dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos: prokurorai skatinami nebijoti teisminių procesų rezultatų, ginti nukentėjusiuosius ir baudžiamąją bylą kuo greičiau perduoti teismui.
Darius Valys
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

INFOLEX: Paaiškinkite, kodėl prokurorai siekė kaltinamojo nuteisimo, o ne nukentėjusiojo interesų gynimo?

D. Valys: Prokuroro pareiga visuomet buvo ir yra ginti nukentėjusį žmogų, jo teises ir laisves, kuo greičiau išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis. Visada siekiame, kad kaltinamasis būtų teisingai nubaustas, o nekaltas nebūtų nuteistas. Tačiau buvo susiklosčiusi ydinga situacija, kai prokurorai, esant nors mažiausiai tikimybei, kad kaltinamasis gali būti teisme išteisintas, vengdavo perduoti teismui bylas, nors buvo pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę.

Galbūt ydingai situacijai susidaryti turėjo įtakos ganėtinai griežta išteisintų asmenų apskaitos tvarka. Išteisinimų atvejais prokurorams tekdavo rašyti pasiaiškinimą, o kartais gauti net ir tarnybinę nuobaudą už netinkamą pareigų atlikimą. Taigi, vengdami griežtos atsakomybės, prokurorai daugeliu atvejų tyrimus nutraukdavo ir jų neperduodavo teismui.

Galima teigti, kad prokurorai prisiimdavo prokuratūrai nebūdingą teisingumo vykdymo funkciją, kadangi realiai asmens kaltės klausimas būdavo sprendžiamas jau prokuratūroje. Tokia praktika prieštaravo Konstitucijos 109 straipsnio nuostatai, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnis numato, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, surašo kaltinamąjį aktą ir bylą perduoda teismui. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str.). Taigi, pagal galiojantį proceso įstatymą (skirtingai nuo BPK, galiojusio iki 2003 m.) prokuroras tik vertina ikiteisminio tyrimo duomenis, o kurie iš jų laikytini įrodymais – sprendžia teismas. Manau, tokiu būdu įstatymo leidėjas akcentuoja, kad kaltės klausimas sprendžiamas būtent teisme.

Šiandien prokurorai yra skatinami nebijoti teisminių procesų rezultatų. Norime kuo kokybiškiau ir greičiau apginti nukentėjusiuosius ir baudžiamąją bylą perduoti teismui. Išteisinamųjų nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė bus vykdoma apygardų prokuratūrose. Neigiamai vertinsiu atvejus, jeigu bus nustatyta, kad prokuroras kaltinimą grindė duomenimis, surinktais nesilaikant baudžiamojo proceso reikalavimų, arba akivaizdžiai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to kaltinamasis buvo išteisintas. Bet nereikia pamiršti, kad išteisinamieji nuosprendžiai priimami ne vien dėl prokuroro ir teismo skirtingo tų pačių duomenų vertinimo, bet ir todėl, kad liudytojai teisme keičia parodymus, specialistai pateikia išvadas, priešingas toms, kurios buvo pateiktos prokurorui, paaiškėja naujos aplinkybės ir t.t.

INFOLEX: Kokia nutrauktų ikiteisminių tyrimų statistika? Ką ji atskleidžia?

D. Valys: Per devynis šių metų mėnesius buvo nutraukti 53 103 ikiteisminiai tyrimai. Žvelgiant į praeitų metų duomenis, matyti, kad šis skaičius svyruoja, tačiau vidurkis išlieka apie 70 tūkst.: 2009 m. nutraukti 73 307 ikiteisminiai tyrimai; 2008 m.– 69 052; 2007 m.– 73 654.

Ši statistika parodo bendrą nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičių, o ikiteisminį tyrimą nutraukti galima dėl tokių atvejų, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, kai remiantis Baudžiamuoju kodeksu pripažįstama, jog nusikalstama veika yra mažareikšmė ar yra kiti BK 36-40 straipsniuose nurodyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos.

Ikiteisminiai tyrimai taip pat nutraukiami dėl aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas, pvz., jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai ar egzistuoja kitos aplinkybės, numatytos BPK 3 straipsnyje.

INFOLEX: Kaip vertinamas prokuroro darbas?

D. Valys: Manau, kad kiekvienas prokuroras pirmiausiai turi siekti kuo geresnių savo darbo rezultatų, nuo kurių priklauso jo ir visos prokuratūros darbo vertinimas.

Prokurorai asmenį išteisinantį teismo nuosprendį skatinami skųsti aukštesnės instancijos teismui ir teisme įrodyti ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą bei pagrįstumą. Na, o kiekvieno prokuroro, tyrėjo darbo rezultatai vertinami pagal ikiteisminių tyrimų efektyvumo metodiką, t.y. pagal tai, kiek ikiteisminių tyrimų pradėta, kiek ištirta nusikalstamų veikų, kiek bylų ir kokiais pagrindais perduota nagrinėti teismui, kiek ikiteisminių tyrimų ir kokiais pagrindais nutraukta. Būtent ši metodika skatina prokurorus kuo daugiau bylų perduoti nagrinėti teismui, nes, pvz., už ištirtą nusikalstamą veiką, perduotą nagrinėti teismui, prokuroras gauna +10 svertinių balų, o už nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos jo trukmės prokurorui skiriama -20 balų.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos policijos generalinis komisaras 2009 m. sausio 20 d. pasirašė įsakymą Dėl ikiteisminio tyrimo efektyvumo vertinimo kriterijų, svertinių balų ir taikymo metodikos patvirtinimo. Įsakymą galima rasti prokuratūros interneto svetainėje.

INFOLEX: Kokios kitos ikiteisminio tyrimo nuostatos yra keistinos? Galbūt yra ir daugiau panašių atvejų, kuomet labiau siekiama „išsaugoti kėdę“ nei teisės aktais apibrėžtų tikslų?

D. Valys: Noriu priminti, kad ikiteisminius tyrimus dažniausiai atlieka ikiteisminio tyrimo įstaigų, t.y. policijos, FNTT, STT ir kt. institucijų tyrėjai, o atskirais atvejais procesinius veiksmus priima ne prokuroras, bet ikiteisminio tyrimo teisėjas, todėl ikiteisminiame tyrime dalyvauja visos teisėsaugos grandys.

Nuo š. m. spalio 1 d. įsigaliojo BPK pakeitimai, kuriuose jau apibrėžiami ikiteisminių tyrimų terminai: dėl baudžiamojo nusižengimo ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas ne ilgiau kaip per tris mėnesius, dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – ne ilgiau kaip per šešis mėnesius, dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius. Pastebėtina, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių įstatyme numatytas ikiteisminio tyrimo terminas aukštesniojo prokuroro rezoliucija gali būti pratęstas.

Spalio viduryje patvirtinau naują ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarką, kuria vadovaudamiesi prokurorai ir ikiteisminio tyrimo įstaigų ar jų padalinių vadovai privalo kontroliuoti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Trumpindami ikiteisminių tyrimų terminus siekiame, kad labiau būtų apgintos nukentėjusiųjų teisės, jie mažiau patirtų neigiamų emocijų, o kaltieji asmenys greičiau sulauktų pelnytos bausmės už padarytus nusikaltimus.

INFOLEX: Dėkojame Jums už pokalbį.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šveicarų specialistai įvertino Gedimino kalno gelbėjimo planą: tikrai yra dėl ko nustebti (96)

Lietuvos mokslininkai ir specialistai vis dar nesutaria, kaip gelbėti Gedimino kalną. Kol mūsų...

Nori uždirbti padėdami išvengti įvestų „Sodros“ mokesčių (28)

Netylant kalboms dėl nuo šių metų įvestų „Sodros“ grindų ir jau prasidėjusių atleidimų,...

Šimonytė pasakė, ką reikėjo daryt LRT: kliuvo ir Karbauskiui, ir Jakilaičiui (159)

Didesnis Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansinių duomenų viešumas būtų apsaugojęs...

Ramūnas Bogdanas. Pirmieji Narcizo metai Baltuosiuose rūmuose (13)

2017 m. sausio 20 d. įvyko 45-ojo JAV prezidento inauguracijos ceremonija. Juo tapo verslininkas ir...

Prieš akistatą su „Žalgiriu“ – trilerį išgyvenusi „Panathinaikos“ ir pavydėtinas Lekavičiaus taiklumas prireikė dviejų pratęsimų (1)

Graikijoje Atėnų „Panathinaikos“ ekipa su Luku Lekavičiumi namuose po dviejų pratęsimų...

Turi priekaištų vilniečiams: kas jums darosi, kad taip pripratote skųstis? (6)

Per paskutinius kelerius metus teko lankytis aštuoniose Europos valstybių sostinėse ir dar bent...

Vienuoliktokų tėvams – bauginanti žinia apie itin užkrečiamą ligą (88)

Pirmadienį Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos vienuoliktokų tėvai informuoti dėl...

Žuvininkystės tarnyboje darbuotojų sumažės trigubai (1)

Pertvarkant Žuvininkystės tarnybą, joje nuo rudens darbuotojų sumažės trigubai - iki 45...

6 neištikimybės ženklai, kurių nepastebėjau, kai vyras mane apgaudinėjo (22)

2 val. 30 min. nakties, sėdėdamas išnuomotame automobilyje prie vieno baro, mano vyras pareiškė:...