Įsigalioja nauja tvarka: komandiruoti užsieniečius į Lietuvą taps žymiai sudėtingiau

Tokiu būdu yra apeinamas sudėtingas ir nepatogus tiesioginis užsieniečių įdarbinimo modelis: kam užsieniečius darbinti Lietuvoje, jeigu mano konkurentas juos komandiruojasi be leidimų dirbti?

Šiuo metu ukrainiečiai atvyksta į trumpesnę kaip 90 dienų komandiruotę ir dirba Lietuvoje be leidimų dirbti, be leidimų laikinai gyventi ir nacionalinių D vizų, tik su biometriniais pasais. Patikrinimų metu dokumentai parodo, kad užsieniečiai Lietuvoje kaip ir nedirba (jie atvyko į trumpalaikę komandiruotę); jie formaliai pavaldūs užsienio darbdaviui, mokesčiai nuo algos mokami užsienyje.

Taip praktikoje iškyla fiktyvaus komandiravimo problema: pagal įstatymą tokia komandiruotė teisėta, bausti darbdavio nėra pagrindo, tačiau praktika rodo, jog darbdavys maskuoja darbo santykius.

Nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigalioja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai. Garsusis šio įstatymo 58 straipsnio 12 punktas, reglamentuojantis darbuotojų iš užsienio įmonių komandiravimo į Lietuvą tvarką, netenka galios. Tai reiškia, kad Lietuvos darbdavys, norėdamas komandiruoti užsienietį į Lietuvą, nuo 2019 m. kovo 1 d. turės kreiptis į Užimtumo tarnybą ir prašyti išduoti komandiruotam užsieniečiui leidimą dirbti Lietuvoje.

Svetlana Naumčik

© Advokatų kontoros archyvas

Vadinasi, užsieniečių komandiravimo į Lietuvą tvarka tampa sudėtingesnė ir bus griežčiau kontroliuojama. Bus griežčiau tikrinamos paslaugų teikimo ar darbų atlikimo sutartys, nustatoma, ar komandiravimas iš užsienio šalių į Lietuvą nėra fiktyvus.

Lietuvos darbdaviai, kurie užsieniečių tiesiogiai neįdarbina, tačiau sudaro paslaugų ar darbų atlikimo sutartis su subrangovais, turėtų būti itin atsargūs ir patikrinti, ar pas subrangovą komandiruojami į Lietuvą užsieniečiai turi leidimus dirbti.