Apie tai, kaip plėtojosi administracinės teisės sistema Lietuvoje, kokie esminiai pokyčiai įvyko bei su kokiais iššūkiais tenka susidurti kasdieniame darbe, kalbame su šio teismo pirmininko pavaduotoju, laikinai einančiu teismo pirmininko pareigas, Irmantu Jarukaičiu.

– LVAT, lyginant su senąsias demokratijos tradicijas turinčių Europos valstybių administraciniais teismais, yra gana jaunas teismas. Jūsų požiūriu, teismo 15 metų jubiliejus – tai daug ar mažai?

– Žvelgiant į gilias europines tradicijas turinčias valstybes, tokias kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Austrija, Švedija, Belgija, Graikija, Lenkija ir kitos, kuriose savarankiška administracinių teismų sistema yra tapusi neatsiejamu šių šalių tradicijų bruožu ir kuriose itin išplėtota mokslinė administracinės teisės doktrina, mes esame labai jauni. Vis dėlto manau, kad vertinant pastaruosius penkiolika metų ir tai, kiek per šį laikotarpį pasiekta, kaip greitai plėtojosi administraciniai teismai Lietuvoje, kokį poveikį visuomenei darė kylančių ginčų nagrinėjimas, – nuveikta išties labai daug.

Per 15 metų LVAT išnagrinėjo 76 462 bylas, išleido 29 teismų praktikos biuletenius, parengė 17 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos įvairiose srityse apibendrinimų. Bėgant laikui administraciniuose teismuose reikšmingai išaugo gautų skundų skaičius. Pavyzdžiui, nuo 2004 m. šis skaičius padidėjo trigubai (2004 m. gauta 1 040 skundų, 2015 m. – 3 312) – tai vertinu kaip žmonių pasitikėjimo administraciniais teismais ženklą. Darbo vietų skaičius šiandien taip pat tris kartus didesnis – nuo 30 teismo veiklos pradžioje iki 90 šiandien.

Vis dėlto svarbi ne tik sausa statistika.

Neperdėsiu teigdamas, kad per šiuos metus LVAT įnešė itin reikšmingą indėlį plėtojant pagrindinių žmogaus teisių apsaugos standartus, užtikrinant teisės viršenybės principą, bendrai kreipiant visos Lietuvos teisės sistemos raidą europine kryptimi. Visus šiuos metus LVAT nuosekliai žengė kokybiško teisingumo vykdymo, teismo atvirumo ir skaidrumo didinimo keliu, o jo veikla neapsiribojo vien tik Lietuva. Per trumpą laiką pavyko ne tik įsilieti į struktūras, vienijančias administracinius teismus visoje Europoje – tapome Europos Sąjungos Valstybės tarybų, Aukščiausiųjų administracinių institucijų asociacijos (ACA-Europe), Tarptautinės aukščiausiųjų administracinių jurisdikcijų asociacijos (IASAJ) nariu, bet ir dalijomės gerąja patirtimi, aktyviai jose dalyvaudami. Tai rodo mūsų teismo profesinę brandą.

– Daugeliui žmonių iki šiol neaišku, kuo skiriasi Lietuvoje veikiantys bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai, kodėl reikalingos kelios teismų instancijos. Priminkite, ką veikia ir kuo specifinis yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas?

– Pirminis administracinių teismų tikslas – apsaugoti asmens teises ir laisves nuo neteisėtų viešosios valdžios veiksmų. Skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų, kuriuose nagrinėjamos civilinės, baudžiamosios ir administracinės teisės pažeidimų bylos, administraciniuose teismuose sprendžiami ginčai, kylantys vidaus ir viešojo administravimo bei valdymo srityse, pavyzdžiui, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, mokesčių ir muitinės veiklos, sveikatos ir socialinės apsaugos, valstybės tarnybos ir t. t. Į mūsų akiratį patenka didelio visuomenės susidomėjimo sulaukiančios socialiai jautrių kategorijų bylos dėl darbo užmokesčio, pensijų skyrimo ir kt.

LVAT veikla susideda iš dviejų pagrindinių sričių – tai teisingumo vykdymas konkrečiose bylose ir vienodos administracinių teismų praktikos (be LVAT, Lietuvoje veikia 5 apygardų administraciniai teismai), taikant įstatymus, formavimas. Tai reiškia, kad teisme priimami galutiniai ir neskundžiami sprendimai, kuriais vadovaujamasi kaip pavyzdžiu priimant sprendimus kitose panašaus pobūdžio ir aplinkybių bylose.

– Vienas didžiausių iššūkių LVAT darbe – nuolatinis bylų srauto didėjimas. Kas jį lemia? Kaip šiomis sąlygomis LVAT sekasi užtikrinti tinkamus bylų nagrinėjimo terminus?

– Išties į teismą besikreipiančių asmenų skaičius nuolat didėja, o jų keliami klausimai vis sudėtingesni. Itin dideliu LVAT gautų bylų kiekiu išsiskyrė praėjusieji 2015 m. – jų skaičius pirmą kartą perkopė 3 000, o apeliacine tvarka teismas išnagrinėjo daugiau nei 2 000 bylų. Daugiau nei trečdalį visų gautų bylų pernai sudarė laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundai dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas, taip pat atliekų tvarkymo institucijų skundai dėl vietinės rinkliavos surinkimo, socialinės apsaugos srityje – dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų ir darbo užmokesčio priteisimo.

Vis dėlto nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, bylų nagrinėjimas naudojant skaitmenines technologijas ir nenutrūkstamas teismo darbo kokybės gerinimas padeda užtikrinti, jog mūsų bylų nagrinėjimo terminai būtų vieni trumpiausių visoje Europoje. Pavyzdžiui, pagal konkurencijos ir elektroninių ryšių bylų nagrinėjimo tempus esame treti – ketvirti tarp Europos Sąjungos valstybių. Čia padeda ir teisėjų specializacijos, kai tam tikrose bylų kategorijose teisėjai gilinasi į konkrečios srities teisės reglamentavimą.

Taip pat nemažai teigiamų pokyčių lėmė įdiegta elektroninė byla, kai šalims sudaroma galimybė kreiptis į teismą neišvykus iš namų, prisijungus prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo e.teismas.lt. Statistiniai duomenys rodo, jog po daugiau nei dvejų metų nuo portalo veikimo pradžios jo vartotojų ir elektroninių administracinių bylų skaičius nuolat auga. 2015 m. beveik ketvirtadalį visų LVAT gautų bylų sudarė elektroninės bylos. Ypač dažnai elektroninėmis paslaugomis naudojamasi rinkimų bylose, taip pat teikiant atskiruosius skundus.

Sudėtingėjant ginčams ir augant nagrinėjamų bylų skaičiui vienu iš svarbių iššūkių tampa kokybiškų teismo paslaugų užtikrinimas, o tam būtinas pakankamas finansavimas. Deja, teismas iki šiol jaučia finansinės krizės ir jos atgarsių socialinės apsaugos srityje pasekmes. Kai neužtikrinamas tinkamas teismų finansavimas, sudėtinga gerinti teismo paslaugų kokybę.

Turiu mintyje ir kriziniu laikotarpiu sumažintą bei iki šiol iki galo neatkurtą teisėjų ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydį, ir apskritai tinkamo teismo veiklos finansavimo lygio užtikrinimą, be kita ko, teisėjų ir viso teismo personalo mokymams ir kvalifikacijai tobulinti, kadangi teisės raida administracinių teismų veiklos srityje labai dinamiška.

– Šiandieninė visuomenė susiduria su milžiniškais informacijos kiekiais, greita kaita ne tik teisės, bet ir visose kitose gyvenimo srityse. Nuolat kinta teisinis reguliavimas, pastebima vis didesnė teismams keliamų sudėtingų klausimų įvairovė, administracinė teisė plėtojasi itin sparčiai. Apie kokius svarbius pokyčius ir tendencijas galima kalbėti šiame kontekste?

– Iš tiesų administracinė teisė yra unikali ne tik savo aprėpiamų teisinių santykių įvairove, bet ir itin sparčia teisinio reguliavimo kaita. Teritorijų planavimas, statybų teisė, asmens duomenų teisinė apsauga – tik kelios iš paminėtinų sričių, kuriose pastaraisiais metais įvyko arba vyksta plataus masto teisinio reguliavimo pokyčiai, be kita ko, reikalaujantys naujų teisės aiškinimo ir taikymo sprendimų teisminėje praktikoje. Tokia reguliavimo kaitos sparta kelia ir papildomų iššūkių vienai iš pagrindinių teismo funkcijų – nuosekliam teismų praktikos formavimui, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir teisinių santykių stabilumą.

Kitas svarbus aspektas yra tas, kad Lietuvos teisėje ilgą laiką nebuvo formuojama ir plėtojama mokslinė administracinės teisės doktrina, į kurią galėtų atsiremti administraciniai teismai. Todėl daugelyje sričių Lietuvos administraciniai teismai žengia greičiau ir formuoja teismų praktiką tose srityse, kuriose teisės mokslas dar tik pradeda plėtoti doktriną.

Be minėtų iššūkių, reikia paminėti ir tai, kad įstatymų leidėjas administraciniams teismams yra pavedęs ir tam tikras specifines funkcijas, kaip antai rinkimų bylų nagrinėjimas ir norminių administracinių teisės aktų teisėtumo kontrolė. Pastaroji funkcija reikalauja kompleksinės ir gilios atitinkamos srities reguliavimo analizės, pats tyrimas neretai būna didelės apimties, jo pasekmės – toli siekiančios. Rinkimų bylos savo ruožtu privalo būti nagrinėjamos itin sparčiai, o tai reikalauja veiksmingų sprendimų operatyviai organizuojant teismo darbą.

Irmantas Jarukaitis
Be to, kartu su 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimais įstatymų leidėjas LVAT suteikė visiškai naują funkciją – teikti išvadas dėl savivaldybės tarybos narių ar savivaldybės tarybos narių – merų priesaikos sulaužymo ir (ar) įstatymuose numatytų įgaliojimų nevykdymo. Šių metų kovą LVAT jau pasiekė pirmasis prašymas – prašoma pateikti išvadą dėl tiesiogiai išrinkto rajono savivaldybės mero priesaikos sulaužymo ir įstatymuose numatytų įgaliojimų nevykdymo.

Kalbant apie pokyčius, susijusius su LVAT veikla, negalima nepaminėti ir šiais metais Lietuvos ratifikuoto Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16. Įsigaliojus šiam protokolui, LVAT galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, prašydamas pateikti nuomonę dėl klausimo, susijusio su Konvencijos aiškinimu ir taikymu. Tokiu būdu bus ne tik skatinamas šių dviejų teismų dialogas, bet ir stiprinama žmogaus teisių apsauga.

– Jūsų vadovaujamame teisme sudėtingos bylos dažnai reikalauja gilios teisinės analizės, neretai bylose dėl prejudicinio sprendimo kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Kiek ir kokiose bylose dažniausiai tenka kreiptis į kitas teisingumo vykdymo institucijas?

– Pastaraisiais metais didėja visuomenės ir į teismus besikreipiančių žmonių teisinis išprusimas, nuolat daugėja bylų, kuriose tiesiogiai taikoma ES teisė, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pavyzdžiui, nuo Lietuvos Respublikos narystės ES pradžios LVAT į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo yra kreipęsis 12 kartų. Svarbu ir tai, kad dalyje šių bylų LVAT ne tik kėlė ES teisės aiškinimo klausimus, bet ir pats siūlė, kokia kryptimi turėtų būti plėtojama ES teisės aiškinimo praktika, šitaip prisidėdamas prie europinės teisės tradicijos formavimo. Pačios sritys, kuriose kilo ES teisės aiškinimo poreikis, taip pat itin įvairios: konkurencija, mokesčiai, struktūrinių fondų parama, užsieniečių teisinė padėtis ir pan.

Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos svarbą LVAT darbe sunku pervertinti. 2015 m. daugiau nei ketvirtadalis visų LVAT pasiekusių ginčo bylų sudarė ginčai dėl deliktinės valstybės atsakomybės, didžioji dalis šių bylų susijusi su sulaikytųjų asmenų ir kalinių laikymo sąlygomis.

Šioms byloms įvairiais aspektais taikomi ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos standartai. Įvairūs EŽTK taikymo aspektai svarbūs ir kitų kategorijų bylose: nuosavybės teisių atkūrimo, užsieniečių teisinės padėties, rinkimų ir pan. Visa tai kelia gilių su ES teise ir EŽTK susijusių žinių poreikį, reikia išmanyti europinių teismų praktiką, todėl mūsų darbe ypač svarbus nuolatinis profesinės kvalifikacijos kėlimas.

– Visuomenės domėjimasis teismų ir teisėjų darbu nuolat auga. Apklausų duomenimis, pastebimas teigiamas pokytis pasitikėjimo Lietuvos teismais srityje. Kiek dėmesio skaidrumui ir atvirumui, bendravimui su visuomenės atstovais šiandien skiriama LVAT veikloje?

– Kai asmuo kreipiasi į teismą, natūralu, kad jis tikisi greito, kokybiško teismo proceso, palankaus teismo sprendimo, gero aptarnavimo ir išsamios informacijos suteikimo. Mano manymu, svarbiausiu LVAT prioritetu buvo ir išlieka priimamų procesinių sprendimų kokybė, lygiai taip pat kiekvienam asmeniui aktualus ir operatyvus teismo procesas.

Kaip minėjau, šiuo metu teisme dar jaučiamos buvusios ekonominės krizės pasekmės – nors aktyviai mėginame kaip įmanoma operatyviau nagrinėti gaunamas bylas, jų išnagrinėjimo terminai dėl pastaruoju metu ypač padidėjusio gautų bylų skaičiaus pailgėjo. Esu įsitikinęs, jog įsigaliojus šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomoms Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisoms bylų nagrinėjimo terminai laikui bėgant sutrumpės.

Pastaraisiais metais ypatingą dėmesį skyrėme į teismą besikreipiančių asmenų aptarnavimui – LVAT yra vienas pirmųjų teismų, įdiegęs kokybės vadybos sistemą, klientų aptarnavimo standartą. Manau, darbo kultūros puoselėjimas, mokymų ir seminarų organizavimas, optimalus teismo išteklių valdymas – tai elementai, būtini kuriant kokybiškam teismo užduočių įgyvendinimui palankią aplinką.

Be to, kaip rodo nūdienos realijos, vien teismo darbo kokybės ir sprendimų priėmimo operatyvumo užtikrinimo visuomenei nebepakanka, būtina užtikrinti ir teismų veiklos skaidrumą ir rezultatų pristatymą visuomenei. Teisme siekiame, kad teisėjai pakankamai dėmesio skirtų sprendimų komentavimui ir paaiškinimui visuomenei, pritariame idėjai, jog teismo sprendimų paskelbimas būtų fiksuojamas vaizdo, garso įranga.

Per visą savo gyvavimo laikotarpį LVAT nuosekliai laikosi atvirumo kultūros – organizuojame atvirų durų dienas, nuolat sulaukiame svečių iš užsienio teismų, įvairaus amžiaus moksleiviams ir studentams organizuojame ekskursijas teisme, Teismo metinės veiklos pristatymus visuomenei, pas mus dažnos apvaliojo stalo diskusijos su visuomenės atstovais, kitomis valstybės institucijomis viešojo intereso gynimo ir kitais aktualiais klausimais, taip pat vykdome įvairias socialines akcijas.

Galiausiai, nei vienas iš išvardintų prioritetų negali būti tinkamai ir efektyviai įgyvendintas be sklandžiai dirbančio kolektyvoi. Noriu pasidžiaugti Teisme suburtu darniu, kvalifikuotu ir motyvuotu kolektyvu, kuriame juntama puiki darbo dvasia. Nuolat skatiname keitimąsi naujomis idėjomis ir jų įdiegimą, džiaugiamės kolegų iniciatyvumu – malonu matyti, kaip jie auga ir kaip profesionalai, ir kaip asmenybės.

– Apžvelgus nuveiktus darbus norisi paklausti Jūsų nuomonės, kaip įsivaizduojate LVAT veiklą po dešimtmečio?

– Turint galvoje dinamiškus visuomenės pokyčius sunku įsivaizduoti, kaip mūsų pasaulis atrodys po dešimties metų. Vertinant artimesnę perspektyvą reikia pasakyti, kad 2018 m. planuojama apygardų administracinių teismų reforma sujungiant Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administracinius teismus. Tai žada nemažai permainų administracinių teismų sistemoje.

Visų pirma, bus lengviau paskirstyti darbo krūvius apygardos teismų teisėjams, antra, taps paprasčiau asmenims kreiptis į teismą, nes proceso dalyviai dokumentus teismui galės pateikti bet kuriame padalinyje, o bylų nagrinėjimo vieta bus nustatoma lanksčiau, arčiau asmens gyvenamosios vietos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisos leis optimizuoti administracinę teiseną, geriau organizuoti administracinių teismų darbą, veiksmingiau panaudoti turimus išteklius. Taip pat manau, kad laikui bėgant ir toliau didės elektroninių bylų skaičius.

Žvelgdamas į ateitį neabejoju, kad LVAT veiklos prioritetai nesikeis – ir toliau sieksime užtikrinti vis didesnę teismo veiklos kokybę, operatyvų teismo sprendimų priėmimą. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas sprendimuose dėstomų motyvų kokybei gerinti, teismo praktikos vientisumui ir nuoseklumui užtikrinti, šitaip garantuojant, kad bus ne formaliai, o realiai laikomasi teisės viršenybės principo. Turime aiškią viziją ir toliau išlikti atvira ir profesionalia aukščiausios instancijos teismine institucija, tarnaujančia žmonėms.