Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas veterinarijos gydytojas Benas Noreikis dienraščiui sakė apie tokius atvejus girdėjęs ne kartą.
„Ten tai – įprasta. Viskas teisiškai suderinta. Gyvūnui testamente numatomas globėjas, kuris privalo juo rūpintis iki gyvos galvos. Paprastai pinigų likutis po gyvūno mirties kaip padėka atitenka būtent gyvūnu besirūpinusiam asmeniui“, - aiškino jis.
B.Noreikis teigė, kad ir Lietuvoje būtų įmanoma tokia praktika, tačiau tik tuo atveju, jeigu viską numatytų įstatymai.
„Kad nebūtų piktnaudžiavimo atvejų, - teigė gyvūnų globėjas, - užsienyje gyvūno globėju paliktas asmuo nuolat prižiūrimas banko ar fondo, kuriame palikti pinigai, darbuotojų. Jie stebi, ar palikti pinigai naudojami pagal paskirtį.“
Lietuvoje po šeimininko mirties jo naminiai gyvūnai dažnai neturi galimybės ir toliau gyventi sotūs ir saugūs.
„Deja, tokiais atvejais gyvūnas traktuojamas kaip daiktas. Pavyzdžiui, kaip sofa. Jeigu nėra norinčiųjų gyvūną pasiimti, jis atsiduria prieglaudoje“, - sakė Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas.
Lietuvos įstatymai nenumato, kad žmogus gali palikti turtą augintiniui.
„Pagal galiojančią tvarką turtą galima palikti asmenims, kurie yra ar nėra su testamento sudarytoju susiję giminystės ryšiais. Gyvūnai nėra asmenys. Todėl tai teisiškai neįmanoma“, - sakė Klaipėdos 7-ojo notarų biuro notarė Jurga Prižgintienė.
Ji neatsiminė, kad kas nors išvis būtų kreipęsis į notarų biurą su tokiu prašymu.
Neturėdami galimybės įtraukti į testamentą gyvūno, žmonės, ypač vieniši, turtą palieka nepažįstamiems žmonėms, vildamiesi, kad šie pasirūpins augintiniais.
Paklausta, kiek klaipėdiečių turtą palieka ne giminaičiams, J.Prižgintienė sakė, kad tokių būna maždaug 1 iš 20-30.
Įvardyti gyvūno globą viena iš testamento sąlygų vis dėlto galima, nors notarės praktikoje tokių atvejų taip pat nepasitaikė.
Paveldėtojas būtų įpareigotas iki gyvos galvos rūpintis mirusiojo žmogaus naminiu gyvūnu.