Grafienė reikalauja įspūdingos kompensacijos už Lietuvos nacionalizuotus paveikslus

Vertingi paveikslai priklausė F. L. B. Platerienės vyrui, grafui Aleksandrui Pliateriui, kilusiam iš garsios Pliaterių giminės, tačiau po jo mirties 1997 m. našlė tapo vienintele paveldėtoja.

„Jai valstybė grąžino žemes, dvaruose esančius pastatus, bet ne meno vertybes“, – sakė JAV gyvenančiai grafienei atstovaujantis advokatas Jonas Leikauskas.

Kad valstybė gali negrąžinti okupacijos laikotarpiu (iki 1990 m. kovo 11 d.) nusavintų ir valstybinių muziejų fonde sukauptų kultūros vertybių ankstesniems savininkams, yra nutaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau tuo pačiu pažymėjęs, jog už visuomenės poreikiams paimtus kūrinius jų paveldėtojams turi būti išmokama kompensacija.

Būtent dėlto grafienė kreipėsi į teismą – iki šiol valstybė taip ir nesugebėjo atsiskaityti su garsiąja Pliaterių giminės palikuone.

Už nusavintus meno kūrinius F. L. B. Plieterienė norėtų gauti 709 tūkst. eurų (2 mln. 448 tūkst. litų), tačiau už nacionalizuotus meno kūrinius atsakinga Kultūros ministerija teigia, kad tokių pinigų valstybė neturi.

Ar grafienei turėtų būti išmokėta kompensacija ir kokio dydžio, aiškinasi Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė.

Teismas kol kas sprendimo neskuba priimti – visų pirma bus apklausta viena žymiausia senosios tapybos ekspertė, menotyrininkė Jolanta Širkaitė, kuri turėtų nurodyti, kokios kompensacijos iš valstybės galėtų tikėtis grafienė. Anksčiau buvo sudaryta ekspertų komisija, kuri nutarė, kad grafienei galėtų priklausyti perpus mažesnė kompensacija (1 mln. 341 tūkst. 550 Lt).

Ieškinyje teismui grafienė nurodė, kad jos sutuoktiniui ir šio tėvams iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė Švėkšnos ir Vilkėnų dvarams priklausanti žemė, rūmai, juose jų įsigytos meno vertybės, šeimos relikvijos.

„1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, tuometinė valdžia prievarta nacionalizavo visą Plateriams priklausantį turtą Švėkšnos ir Vilkėnų dvaruose, visos juose buvusios meno vertybės buvo nacionalizuotos ir išvežtos, ir didžioji jų dalis – 58 meno kūriniai, perduoti Telšių muziejui“, – grafienė teigė, kad siekdama sugrąžinti nacionalizuotas meno vertybes, daug kartų kreipėsi į Lietuvos valstybines institucijas, teismą, tačiau meno kūriniai jai taip ir nebuvo grąžinti.

Pasak grafienei atstovaujančio advokato J. Leikauskė, F. L. B. Pliaterienė siekia apginti savo konstitucinę teisę į nuosavybę – prašo iš valstybės priteisti kompensaciją už nacionalizuotas ir išlikusias meno vertybes, naudojamas visuomenės poreikiams tenkinti.

Bylą dėl kompensacijos priteisimo grafienė buvo iškėlusi dar prieš keletą metų, tačiau tada kompensaciją ji siekė gauti iš Telšių muziejaus „Alka“, kuriame buvo saugomos nacionalizuotos vertybės – muziejus taip pat buvo laikomas jų savininkams.

Bet bylos nagrinėjimo metu pasikeitė situacija – „Alka“ tapo valstybiniu muziejumi, pasikeitė statusas, ir jo steigėju tapo Kultūros ministerija, todėl grafienei teko iš naujo kreiptis į teismą, atsakovu patraukiant Kultūros ministeriją.

Tuo metu už nacionalizuotų paveikslų išsaugojimą ateities kartoms atsakinga ministerija nesutinka su pareikštu ieškiniu – jos atstovė teisme bandė įrodinėti, kad grafienė nėra pateikusi jokių dokumentų, kuriais esą galėtų pagrįsti, jog meno kūriniai, paimti iš dvarų, priklausė būtent Pleteriams.

Vis dėlto, jeigu teismo sprendimas būtų palankus ministerijai, ministerija prašo leisti kompensaciją išmokėti jau tik 2016-aisiais metais ir tik dalimis.