Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) Didžioji kolegija liepos 16 d. priėmusi sprendimą byloje Hämäläinen v. Suomija pasisakė ir teisės sudaryti santuoką klausimu. Teismo teigimu, neįteisindamos vienalyčių porų santuokų, valstybės nepažeidžia Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau - Konvencija).
© Reuters/Scanpix

Spręsdamas bylą, susijusią su transseksualų teisėmis, EŽTT pateikė 8 ir 12 Konvencijos straipsnių išaiškinimus bei savo poziciją, kodėl valstybės turi pareigą suteikti teisę į santuoką tik skirtingų lyčių asmenims.

Aiškindamas Konvencijos 8 straipsnį, užtikrinantį pagarbą asmens privačiam ir šeimyniniam gyvenimui, Teismas priminė ankstesnį savo išaiškinimą, kad atitinkamas Konvencijos straipsnis “negali būti interpretuojamas, kaip Susitariančiąsias Šalis įpareigojantis užtikrinti teisę sudaryti santuoką tos pačios lyties asmenims”. Tai reiškia, kad Konvenciją atitinka dabar Lietuvoje galiojantis reglamentavimas, kuomet civilinę santuoką gali sudaryti tik skirtingų lyčių asmenys tenkinantys ir kitus įstatymų keliamus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. teigia, kad ,, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu”. Analogišką reguliavimą randame ir Lietuvos civilinio kodekso 3.7 straipsnyje. Jame taip pat teigiama, kad santuoka yra savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos santykius. O 3.12 straipsnyje, kuriuo pradedamas skyrius skirtas įvardyti sąlygas, kurias turi atitikti asmenys norintys sudaryti santuoką, yra numatytas draudimas sudaryti santuoką tos pačios lyties asmenims. 

Šioje byloje EŽTT pasisakė ir dėl Konvencijos 12 straipsnio, kuris tiesiogiai numato vyro ir moters teisę sudaryti santuoką pagal atskiroje valstybėje galiojančius vidaus teisės aktus. Teismo teigimu, „Konvencijos 12 straipsnis yra lex specialis ( speciali norma - aut. pastaba) suteikiantis teisę į santuoką. Jis apsaugo fundamentalią vyro ir moters teisę sudaryti santuoką ir sukurti šeimą. 12 straipsnis priskiria santuokos reguliavimą nacionalinės teisės kompetencijai, įtvirtindamas tradicinę santuokos sampratą, kaip sudaromą tarp vyro ir moters.”

Nors Teismas pripažįsta, kad kai kurios Konvenciją pasirašiusios šalys išplėtė santuokos sampratą ir leido taip pat ir vienalyčiams asmenims susituokti, tačiau tiek Konvencijos 8, tiek ir 12 straipsnis negali būti aiškinamas kaip įpareigojantis garantuoti santuokos prieinamumą vienalytėms poroms. 

Savo sprendime Teismo kolegija taip pat sugriovė vieną iš paplitusių mitų, kad neva tarp Konvenciją pasirašiusių šalių egzistuoja vieninga nuomonė vienalyčių asmenų santuokos atžvilgiu. „Iš informacijos, kuri yra prieinama Teismui (...) pasirodo, kad tik dešimtyje šalių ( iš 47 – aut. pastaba) yra leidžiamos tos pačios lyties asmenų santuokos, todėl negali būti sakoma, kad egzistuoja sutarimas Europoje dėl teisės susituokti šiems asmenims“.

Tuo tarpu iš Lietuvos viešojoje erdvėje dažniausiai pasirodančios informacijos galima susidaryti klaidingą nuomonę, kad vienalyčių porų santuokos yra teisinio pažangių demokratinių valstybių progreso vaisius ir, kad diskusijos tuo klausimu yra baigtos, o šiuolaikinės demokratinės Lietuvos įstatyminė bazė yra beviltiškai pasenusi ir neatitinka visuomenės poreikių bei teisinės valstybės raidos tendencijų. 

Formuluojant šioje byloje išdėstytų išaiškinimų teisines pasekmės Lietuvai, galima daryti išvadą, kad ji, kaip ir kiekviena iš Konvenciją pasirašiusių 47 šalių, ne tik neprivalo suteikti teisės sudaryti santuoką tos pačios lyties asmenims, bet gali dar aiškiau įtvirtinti fundamentalią vyro ir moters teisę sukurti šeimą, sudarant santuoką.

Autorius yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto magistrantas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gydytojas žino, ką pakeisti, kad laimingesni būtų tiek medikai, tiek pacientai (86)

Mano Idėja Lietuvai – padaryti taip, kad pacientai , kuriems iš tikrųjų reikia...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (121)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Orai: į šalį užsuks žiema (1)

Pirmomis savaitės dienomis rudeniškus orus keis žiemiški: sparčiai atšals, o lietų keis...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (84)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Sutrypto „Žalgirio“ treneris pratrūko žaibais: reikėtų išvaikyti pusę komandos (12)

Labai abejotina, ar fiasko rudenį patyrusio Vilniaus „Žalgirio“ kapitono tiltelį ateinantį...

Aukso amžius baigiasi: laukia kitokių degalų kainų (172)

Kilus neramumams Saudo Arabijoje – ramybės nėra ir naftos rinkoje. Ekonomistai ir degalų...

Blogiausiai dirbančiu ministru gyventojai išrinko Verygą (212)

Negebėjimas susitvarkyti su Gedimino kalno irimu – tikrai ne vienintelė priežastis, kodėl...

Žadėjo, kad dirbs ūkyje, bet pateko į sekso vergiją: emigrantės pasakoja siaubingus dalykus (133)

Vos baigusios mokyklą jos emigravo, tikėjosi pradėti dirbti ūkyje, tačiau pateko į tikrų...

Pripažino: dėl Gedimino kalno buvo gaištamas laikas (114)

21-as mėnuo – maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai Gedimino kalnas akis badančiomis...

Mažeikiuose perėjoje mirtinai sužalota moteris, įtariamo vairuotojo ieško policija (25)

Sekmadienio vakarą Mažeikiuose, Žemaitijos gatvėje, perėjoje, rasta automobilio mirtinai...