Joke pateikti 2015–2016 metais rinkti duomenys apie teisingumo vykdymą Europos valstybėse. Suvestinėje nurodoma, kad iš 24 lygintų Europos šalių Lietuva yra 7-ta pagal didžiausią gaunamų bylų kiekį, tačiau nepaisant to šalies teismai yra tarp lyderių pagal išnagrinėjamų bylų skaičių, rašoma Nacionalinės teismų administracijos pranešime.
Suvestinėje pažymėta, kad Lietuvos teismai yra vieni iš sparčiausiai civilines bylas nagrinėjančių teismų Europoje – sparčiau šios bylos nagrinėjamos tik Liuksemburge ir Belgijoje. Šiuo metu civilinė byla Lietuvoje išnagrinėjama vidutiniškai per 100 dienų, kai, pavyzdžiui, Maltoje ar Slovakijoje tokia pati byla nagrinėjama ilgiau nei 400 dienų, Italijoje – ilgiau nei 500 dienų.
Dokumente taip pat teigiama, kad Lietuva, kartu su Estija, Rumunija ir Kipru, yra viena iš mažiausią finansavimą teisingumo vykdymui skiriančių valstybių.
„Kasmet šalies teismų pastangos užtikrinti efektyvų ir spartų bylų nagrinėjimą duoda matomų rezultatų – 2016 m. teismuose išnagrinėta daugiau bylų nei jų gauta, taip mažinant užsitęsusių bylų skaičių. Visgi didžiulis gaunamų bylų kiekis, žmogiškųjų ir finansinių resursų stygius, nekonkurencingas kai kurių teismo darbuotojų darbo užmokestis neleidžia atsipalaiduoti ir reikalauja ypatingo dėmesio teisingumo vykdymo sričiai. Tinkamų bylų nagrinėjimo terminų ir kokybės užtikrinimas esant tokiai situacijai išlieka vienu svarbiausių iššūkių“, – vertindamas Europos Komisijos pateiktus duomenis teigia Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.
Europos Komisija pastebi, kad Lietuva yra viena iš aktyviausių šalių, skatinančių taikų ginčų sprendimo būdą – teisminę mediaciją. „Tarp 26 lygintų Europos valstybių esame šešti pagal teisminės mediacijos populiarinimą ir šioje srityje taikomas iniciatyvas. Šiam įrankiui sparčiai populiarėjant Lietuvoje, 2016 metais padėjome susitaikyti jau 3 kartus didesniam skaičiui žmonių nei metais prieš tai“, – teigia R. Norkus.
Remiantis Eurobarometro atliktos gyventojų ir įmonių apklausos duomenimis, daugiau nei pusė respondentų mano, kad teisėjai Lietuvoje yra nepriklausomi, ir šią padėtį vertina gerai. Šiuo aspektu situacija Lietuvoje vertinama palankiau nei 15-oje kitų Europos valstybių, tokių kaip Latvija, Estija, Lenkija, Bulgarija, Kroatija, Italija, Ispanija ir kt. Suvestinėje pažymėta, jog didžiausią grėsmę Lietuvos teisėjų nepriklausomumui, visuomenės nuomone, kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką bei iš ekonominių ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas.
Suvestinėje nurodoma, jog Lietuva lyderiauja pagal įgyvendinamas iniciatyvas teismų veiklos efektyvumui užtikrinti: pirmaujame teikdami informaciją apie teismų veiklą visuomenei, taikydami komunikacijos priemones, kokybės vadybos metodus, diegdami informacines technologijas teismuose.
Pažymėta ir tai, jog Lietuva yra pakankamai aktyvi siūlydama arba jau įgyvendindama pokyčius teisinės pagalbos, teisinių procedūrų optimizavimo, bylinėjimosi išlaidų, teismų administravimo, profesinio tobulėjimo ir kitose srityse.