Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, svarbu užtikrinti vienodą dėmesį tiek probacijos, tiek įkalinimo įstaigų ar laisvės atėmimo įstaigų pertvarkai, o Kalėjimų departamento ir Probacijos tarnybos tarpusavio santykiai būtų grindžiami ne subordinacija, o lygiaverčių partnerių bendradarbiavimu.

Šiuo metu Probacijos tarnyba yra pavaldi Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Nors Kalėjimų departamentas turėtų būti metodologiniu centru šiai tarnybai: analizuoti jos veiklos efektyvumą, užsienio valstybių praktiką, metodiškai vadovauti jai, teikti siūlymus, priimti sprendimus dėl šios tarnybos veiklos optimizavimo, tačiau tokios funkcijos iš esmės nėra atliekamos, o dalis Probacijos tarnybos darbuotojų vykdo su probacijos veikla nesusijusias funkcijas, pavyzdžiui, statistinių duomenų ir informacijos apie įvykius pataisos įstaigose rinkimas ir sisteminimas ir pan.

„Probacijos sistema turi imtis lyderystės ir siekti proveržio, išvien dirbti su socialiniais partneriais, kurie veikia vietos bendruomenėse bei savivaldoje, taip pat svarbu spręsti pareigūnų darbo krūvio klausimą, siekti finansinių resursų efektyvesnio panaudojimo, operatyvumo ir priartėjimo prie tarptautinių standartų“, – pranešime spaudai pabrėžė ministrė.

Probacijos tarnybos krūvis per 7 metus padidėjo 3 kartus, t. y. nuo 9000 iki 32 000 nuteistųjų per metus. Todėl tikslinga turėti atskirą tarnybą, kuri būtų atsakinga už šių asmenų priežiūrą ir resocializaciją bendruomenėje, socialinę partnerystę, NVO įtraukimą, inovacijų diegimą, ko dabartinėje kalėjimų sistemoje praktiškai nėra.

Probacijos tarnyba bus įgalinta savarankiškai priimti sprendimus dėl naujų nuteistųjų resocializacijos ir kontrolės priemonių. Bus atvertos galimybės tarptautiniam bendradarbiavimui, projektinėms veikloms, kadangi šių priemonių šiandien yra pasigendama.

Probacijai keliamas itin ambicingas tikslas dėl nuteistųjų, vengusių probacijos ar bausmės vykdymo, taip pat nuteistųjų už priežiūros metu padarytas nusikalstamas veikas, kurių dalis nuo visų prižiūrimų asmenų skaičiaus turės siekti vos 3 procentus.

Paminėtina, kad įkalintųjų asmenų recidyviškumas per vienerius metus sudaro 62 proc., t. y. per metus daro naują nusikalstamą veiką. Be to, dalis jų nusikalsta net bausmės atlikimo metu.

Dabartinėje Bausmių vykdymo sistemoje veikiama skirtingais rėžimais, keliamos skirtingo lygmens užduotys, tad Probacijos tarnyba turi įgauti galių pasiekti numatytų tikslų.

Be to, Probacijos tarnyba galės savarankiškai valdyti žmogiškuosius išteklius, kadangi šiuo metu itin trūksta psichologų, socialinių darbuotojų, mediatorių, kurių vaidmuo nuteistųjų resocializacijos procese yra pamatinis. Todėl numatomas Probacijos tarnybų specialistų spektro didinimas bei atsivėrimas visuomeninėms iniciatyvoms.

Taip pat numatomi pokyčiai Probacijos tarnybos darbo kultūros srityje, ketinama kurti organizacijos vidinę kultūrą, orientuotą į žmogų, problemų įvertinimą ir pagalbą jas spręsti. Siekiama atsisakyti formalaus („popierinio“) bendravimo, represinių priemonių, o pereiti prie šiuolaikiškų mokslu grįstų priemonių, kurios būtų orientuotos į nuteistojo pozityvius pokyčius.

Probacijos tarnybos laukia ir organizacijos įvaizdžio bei pasitikėjimo didinimo iššūkiai. Siekiama, kad visuomenės pasitikėjimo Probacijos tarnyba rodikliai būtų ne žemesni nei kitų teisėsaugos institucijų, pavyzdžiui, policijos ar priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Šiuo metu Probacijos tarnybos veikla nėra modernizuojama, stinga iniciatyvų plėtojant elektroninio stebėjimo sistemą, pavyzdžiui 8 metus naudotasi tik 125 nuteistųjų elektroninio stebėjimo priemonėmis, nors poreikis buvo ženkliai didesnis. O esama daugiapakopė sistema apsunkina ir Teisingumo ministerijos funkcijų probacijos srityje įgyvendinimą: negaunama išsami informacija apie Probacijos tarnybos materialiuosius ar teisinio reguliavimo tobulinimo poreikius, neleidžia priimti savalaikių sprendimų.

E. Dobrovolskos teigimu, dabar egzistuojantys teisinio reguliavimo trūkumai mažina Probacijos tarnybos galimybes įgyvendinti ne tik būtinas funkcijas, bet ir siekti naujų, veiksmingų darbo instrumentų diegimo.

Lietuvos bausmių vykdymo teisės, kriminologijos mokslininkai, taip pat Tarptautinės probacijos organizacijos ekspertai akcentuoja, kad probacija turi turėti autonomiškumą, operatyvumą priimant sprendimus, nes probacijos tarnybų vaidmuo ir darbo apimtys daugelyje ES šalių nuolatos didėja, o įkalintųjų asmenų skaičius mažėja.

Daugumoje Europos valstybių probacijos tarnybų valdymas yra Teisingumo ministerijų funkcija: 14-oje ES šalių (pvz., Austrijoje, Airijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje) probacijos tarnybos yra tiesiogiai pavaldžios Teisingumo ministerijai, 6 valstybėse – kalėjimų administracijoms (departamentams), kitose valstybėse šios tarnybos yra pavaldžios už vidaus reikalus atsakingai ministerijai, privačios arba pavaldžios teismams.

Rugpjūčio 9 d. Vyriausybė neformaliame pasitarime yra pritarusi teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos pateiktai naujos Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos koncepcijai, kurioje numatyta iki 2023 m. įgyvendinti esminius struktūrinius pokyčius, naujo Bausmių vykdymo kodekso priėmimą ir Probacijos tarnybos pavaldumo keitimą.

Ketinama sukurti dvi lygiavertes institucijas: Probacijos tarnybą prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos penitencinę tarnybą prie Teisingumo ministerijos, vietoje šiuo metu esančių 10 atskirų juridinių vienetų. Siekiama įtraukiant socialinius partnerius sukurti šiuolaikines, modernias įstaigas, grįstas pozityviais pokyčiais.

Naujai parengtos Bausmių vykdymo sistemos gairės ir jų vykdymo priemonių planas yra išsamiai aptariami konsultacijose su socialiniais partneriais, pristatomi ir Seimo komitetuose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)