Pirmasis Germano susidūrimas su pareigūne R. S. įvyko pernai sausio 18-ąją dieną. Jis pats pasakojo važiavęs Vytauto gatve, kai pamatė blyksnį ir suprato buvęs užfiksuotas trikojo.
„Norėjau sužinoti, kiek viršijau greitį, todėl apsisukau, privažiavau prie pareigūnės. Gal buvau kažkiek nepatenkintas“, – pasakojo Germanas.
Pasipylė grasinimai
Visgi pati pareigūnė tvirtino, kad po susidūrimo su Germanų liko smarkiai įbauginta.
Ji prisiminė, kad baltu BMW privažiavęs vairuotojas užstatė „trikojį“, o išlipęs iš automobilio pradėjo svaidytis grasinimais.
„Dink iš čia, debile, aš dabar niekur netrauksiu savo mašinos, kad matuot greičio negalėtum, tu pamatysi, kas tau bus, Marijampolė mažas miestas, sužinosiu, su kokia mašina važinėji, nereikės daugiau matuot ir važinėt, ragas tau – atsakau“, – esą tokius žodžius tą vakarą pareigūnei pasakė Germanas.
Tiesa, pats vyras neigė taip kalbėjęs. Policininkė dirbo viena ir neįsijungė kameros, todėl konfliktas liko neužfiksuotas.
„Tada paskambinau kolegai, pasakiau, kas vyksta ir nežinau, ko tikėtis, paprašiau pagalbos. Man bekalbant BMW nuvažiavo“, – pasakojo ji.
Po trijų dienų nuo šio incidento Germanas ir vėl pralėkė pro tos pačios pareigūnės prižiūrimą „trikojį“ viršydamas greitį 89 km/val.
Šįkart ji spėjo įsijungti kamerą ir susidūrimą nufilmavo. „Tuoj nuspirsiu tą „trikojį“ tavo, durne tu“, – rėkė jai Germanas.
„Po šių atvejų bijojau tęsti tarnybą, jaučiausi įbauginta, nesaugi, – jau teisme pasakojo policininkė. – Perėjau dirbti į kitą skyrių, nors tai lėmė ne tik šis įvykis. Pakeičiau asmeninį automobilį, nes bijojau, kad mane atpažins. Statydavausi automobilį toliau nuo komisariato bijodama keršto. Važiuodama namo visada apsukdavau porą ratų norėdama įsitikinti, kad nesu sekama.“
Sulaukė kaltinimų
Sausio 24-ąją į Germano namus atvyko policininkai ir jį sulakė. Jam buvo įteikti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 287 str. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė tiems, kas naudojo psichinę prievartą reikalaudami iš valstybės tarnautojo atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.
Panašių bylų Lietuvoje yra vienetai, pernai pagal BK 287 str. pradėta 11 tyrimų, o užpernai – 4.
Marijampolės apylinkės teismas, peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, nusprendė, kad Germanas per antrąjį susidūrimą pareigūnei negrasino, o tik ją įžeidinėjo, todėl tai gali užtraukti tik administracinę atsakomybę.
Visgi bylą nagrinėjęs teisėjas Laimondas Noreika patikėjo pareigūnės žodžiais ir dėl pirmą kartą Germano išsakytų grasinimų vyrą nuteisė.
„Nukentėjusioji su kaltinamuoju asmeniškai nėra pažįstami, nenustatyta, kad nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį ar kitaip jam pakenkti. To nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė ir kaltinamasis, – pažymėjo teisėjas. – Nukentėjusiosios parodymai, duoti teismo posėdžio metu, yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Nuo įvykio iki parodymų davimo teisme praėjo daugiau nei pusė metų, tačiau tiksliai apibūdino kaltinamojo elgesį bei pasakytus žodžius.“
Teismas už šį nusikaltimą vyrui skyrė 3500 eurų baudą, tačiau pats nuteistasis su tuo nesutiko ir nuosprendį apskundė.
Piktinosi policijos elgesiu
Kauno apygardos teismui Germanas tvirtino, kad kaltinimai jam išgalvoti, siekiant dirbtinai kriminalizuoti jo elgesį.
Kaip jis dėstė savo skunde, jo sulaikymas buvo parodomoji akcija, siekiant tiek visuomenei, tiek policijai parodyti, kaip pareigūnai yra saugomi nuo neteisėto poveikio.
„Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, kurie, perklausę sausio 21 d. įvykusio pokalbio garso įrašą, turėjo akivaizdžiai matyti, kad apelianto veiksmuose nėra jokios nusikalstamos veikos požymių, todėl nutarė „pagražinti“ sausio 18 d. įvykusį pokalbį, kuris nefiksuotas jokiomis garso įrašymo priemonėmis, tik policijos pareigūnės parodymais“, – tvirtino nuteistasis.
Jo įsitikinimu, nebuvo jokios prasmės policijai važiuoti į jo namus ir jį sulaikyti, nes ir pats būtų atvykęs į komisariatą.
„Sulaikymo pagrindai buvo nepagrįsti, šabloniški, siekiant sustiprinti nuteistojo, kaip linkusio daryti nusikaltimus, įvaizdį. Tuo tarpu jo pasiteiravimas dėl netinkamai pastatyto trikojo buvo pakankamai natūralus, tuo metu visuomenėje buvo kilęs pasipiktinimas dėl nežymėtų greičio matuoklių. Policijos norą pademonstruoti galią akivaizdžiai patvirtina vėliau nuteistajam skirta kardomoji priemonė“, – skundė rašė Germanas.
Keista jam atrodė ir tai, kad tyrimas pradėtas tik praėjus beveik savaitei nuo pirmojo susidūrimo, todėl nuteistasis abejojo, ar išties policininkė buvo taip įbauginta, kaip tvirtino teisme.
„Ji yra policijos pareigūnė, kuri yra specialiai apmokyta ir paruošta spręsti įvairias konfliktines ir kitokias nestandartines situacijas, ji turi žinoti ir įvertinti kylančią profesinę riziką. Jai grasinant, pareigūnė, turėdama mobiliojo ryšio telefoną, neskambino policijos įstaigos budėtojui, o skambino kolegoms, kurių vienas dirbo ne, o kitas tuo metu poilsiavo. Byloje nėra duomenų, kad apie šią neeilinę situaciją ji būtų paminėjusi policijos patrulio užduoties ataskaitoje, surašiusi tarnybinį pranešimą“, – rašoma skunde teismui.
Teisme rado užtarimą
Šią bylą peržiūrėję Kauno apygardos teismo teisėjai įsiklausė į Germano argumentus ir daliai jų pritarė.
Pavyzdžiui, teisėjai savo nuosprendyje taip pat atkreipė dėmesį, kad pareigūnė pareiškimą dėl grasinimų parašė tik praėjus 6 dienoms nuo įvykio.
„Tai sukelia abejonių, jog nukentėjusiosios individualiu suvokimu būtent po pirmojo įvykio sausio 18 d. ji patyrė psichinę prievartą, kuri pagal savo pobūdį galėtų užtraukti Germanui B. baudžiamąją atsakomybę“, – rašoma nuosprendyje.
Anot bylą peržiūrėjusių teisėjų, net jei ir išties kaltinime užfiksuoti grasinimai buvo išsakyti, jie negali būti traktuojami kaip nusikaltimas. Pasak teismo, policininkai turėtų susitaikyti su panašiomis situacijomis.
„Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į asmens, kurio atžvilgiu grasinimai buvo išsakyti, statusą. Nors nurodomos frazės neabejotinai vertintinos kritiškai kaip netoleruotinos ir žeidžiančios tiek policijos pareigūno, tiek ir bet kurio kito fizinio asmens garbę ir orumą, tačiau pažymėtina, kad teisėsaugos pareigūnai, įvertindami savo darbo specifiką, neturi iškelti labai aukštų etikos ir moralės reikalavimų asmenims, su kuriais susiduria vykdydami teisėsaugos tarnybines funkcijas, nes tai yra asmenys, kurie ne savo noru yra administracinių nusižengimų ar netgi baudžiamojo persekiojimo procese ir patiria stresinę būseną dėl jiems gresiančios atsakomybės.
Teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus, konfliktinių situacijų susidarymą iš tokių asmenų, kurie ne visais atvejais gali adekvačiai suvokti ir vertinti susidariusias situacijas. Tokių asmenų elgesys neretai yra paveiktas stresinės būsenos. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai ar išdėstyta asmeninė nekorektiška, įžeidžianti asmens pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų“, – įsitikinę teisėjai.
Teismui kilo abejonių ir dėl to, ar išsakyti grasinimai išties buvo realūs. Dėmesys atkreipta ir į tai, kad tuo metu itin aktyviai diskutuota dėl „trikoju“ naudojimo.
„Nors visuomenės nariai savo nesutikimą su taikomomis priemonėmis gali reikšti tik imdamiesi teisėtų ir adekvačių priemonių, o situacija, kai asmuo savo tikslui pasiekti pasirenka būdą, kuriuo akivaizdžiai pažeidžia visuomenėje priimtas elgesio normas, turi būti vertinama kaip prieštaraujanti teisės aktų reikalavimams, tačiau šiuo atveju jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie Germano B. išsakytų grasinimų realumą, nėra. Nors nukentėjusioji po įvykio susisiekė su savo kolegomis, nurodydama jiems apie kilusią konfliktišką situaciją, tačiau greičio matavimo prietaiso nepatraukė, tai yra nuteistojo reikalavimų neįvykdė, toliau tęsė savo tarnybines funkcijas nuteistajam iš įvykio vietos nuvažiavus. Germano B. veiksmai buvo pavienio, ne sistemiško pobūdžio, reiškiami spontaniškai kilus nepasitenkinimui dėl to, jog greičio matuokliu buvo užfiksuota aplinkybė dėl jo transporto priemonės viršyto greičio“, – pasisakė teismas.
Įvertinę šias aplinkybes teisėjai paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, tiesa, pastebėjo, kad šioje situacijoje reiktų spręsti dėl administracinės atsakomybės už pareigūno garbės ir orumo įžeidimą.
Šis nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, bet jį dar galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui.
