Anot Generalinės prokuratūros, nustačius, kad prokurorė padarė tarnybinį nusižengimą, jai grės tarnybinė nuobauda.
Pasak Generalinės prokuratūros, teismo prašydama atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės prokurorė neįvertino to, kad nusikaltimo objektas buvo vėliava ne kaip materialus daiktas, bet kaip nepriklausomos demokratinės valstybės simbolis. Todėl jos išniekinimas vertintinas ne kaip konkretaus materialaus daikto sugadinimas, bet kaip valdžios ir valdymo institucijų autoriteto sumenkinimas.
Prokurorė A. Petrenko neįsigilino į kaltinimo esmę, nekvalifikuotai palaikė byloje valstybinį kaltinimą, o tai sudarė prielaidas teismui priimti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nekompetentingi prokurorės veiksmai ir neteisėtas teismo sprendimas sukėlė pagristą nepasitenkinimą visuomenėje, sumenkino prokuratūros kaip institucijos prestižą.
Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Eugenijus Papučka šį nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Už valstybės simbolių išniekinimą įstatyme numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Primename, kad pirmadienį Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė paskelbė, kad R. Brazevičiui nutraukia baudžiamąją bylą, nes jis susitaikė su nukentėjusiuoju – bendrove „Priemiestis“, nuo kurios pastato kaltinamasis nuplėšė Lietuvos Respublikos vėliavą su gedulo juostele.
Nutraukdama bylą teisėja atsižvelgė į valstybės kaltinimą palaikiusios Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės A.Petrenko, kuri net neatvyko išklausyti nuosprendžio, prašymą – prokurorė nurodė, kad R. Brazevičius nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, be to, civiliniam ieškovui pažadėjo atlyginti žalą - 75,24 Lt.
Bylos duomenimis, vasario 16-ąją mirus poetui J. Marcinkevičiui, ir 18-19 d. Vyriausybei dėl to šalyje paskelbus gedulą, R. Brazevičius vasario 18-osios vakarą, apie 22.55 val., nuo Genių gatvėje esančio pastato sienos nuplėšė Lietuvos vėliavą su gedulo ženklu.
Nešdamas vėliavą R. Brazevičius su draugais žingsniavo per Naująją Vilnią – ja mojavo, anot liudytojų, kaip per paradą.
Kai apie siautėjančius jaunuolius buvo pranešta policijai, šie išvyko patikrinti informacijos – netrukus pamatė grupelę vaikinų su vėliava. Jie, kaip ir R. Brazevičius, ėmė bėgti nuo policijos, bet pareigūnams pavyko sulaikyti „vėliavnešio“ bičiulį. Pareigūnai paėmė ir įkaltį – trispalvę, kurią R. Brazevičius sprukdamas išmetė.
„Kai sužinojau, kad dėl mano nusikaltimo yra sulaikytas mano draugas, nuėjau į policiją ir prisipažinau“, – sakė R. Brazevičius. Jis aiškino, kad vėliavą esą suplėšė netyčia – prie spaudos kiosko norėjo ją nuimti nuo koto, tačiau ši lyg tyčia ėmė ir suplyšo.
R. Brazevičius aiškino, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.