„Viską išsiaiškins teismas“, – vairuotojui rėžė į kalbas net nenorėjęs leistis policijos pareigūnas.
Ir teismas išsiaiškino – vyras nepagrįstai buvo persekiojamas dėl pažeidimo, o policijos pareigūnai, tyrę įvykį, „pasirėmė tik savo matymu ir nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo ir išaiškinimo“.
Už tai, kad nepagrįstai persekiojo Šakių gyventoją Valdą K., Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos ir Marijampolės apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų, privalės atlyginti žalą – nuo teisėsaugos persekiojimo nukentėjusiam vyrui mokesčių mokėtojai privalės sumokėti tūkstantį eurų turtinei ir 300 Eur – neturtinei žalai atlyginti.
Taip nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), pažymėjęs, kad valstybei taip pat tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias patiria savo teises administraciniuose teismuose ginantys piliečiai.
Šios istorijos, į kurią pateko Valdas K., būtų net nebuvę, jeigu ne aklas pareigūnų principingumas – įsitikinę savo tiesa jie net nenorėjo girdėti kitų argumentų ir net nebandė aiškintis, ar tikrai tai, ką sako tariamą KET pažeidimą užfiksavę pareigūnai, yra tiesa, ar šie negalėjo sąžiningai klysti.
Pervažiavus pervažą prisistatė pareigūnai
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad vilkiko vairuotoju dirbančiam Valdui K. administracinio pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl įvykio Klaipėdoje, kai jis Jūrų uosto teritorijoje, vairuodamas vilkiką „Volvo“ įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam – raudonam – šviesoforo signalui.
Vairuotoją, praėjus kelioms minutėms po tariamai padaryto pažeidimo, sustabdė uosto teritorijoje patruliavę policijos pareigūnai. „Pažeidėjas“ nuo pat pirmos sekundės kategoriškai kratėsi kaltės ir aiškino, kad KET nepažeidė – į geležinkelio pervažą įvažiavo, kai nedegė draudžiamas šviesoforo signalas.
Valdas K. pasakojo, kad tą rytą Klaipėdos uoste išsikrovė atvežtus grūdus ir jau važiavo iš teritorijos, bet buvo priverstas sustoti prie geležinkelio pervažos.
„Tuo metu per sankryžą pravažiavo garvežys, degė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojau prie „Stop“ linijos ir laukiau kada jis nuvažiuos, – sakė vyras. – Traukinys nuvažiavo, užgeso draudžiantis signalas ir aš pradėjau važiuoti per geležinkelio pervažą. Kitoje pervažos pusėje irgi stovėjo vilkikas „MAN“, mes kartu pradėjome važiuoti per geležinkelio pervažą. Važiavau lėčiau, nes iš karto už pervažos buvo posūkis – mūsų sunkvežimiai prasilenkė ant geležinkelio bėgių. Po kelių šimtų metrų mane sustabdė policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad važiavau per raudoną šviesoforo signalą.“
Vairuotojas įsitikinęs, kad policininkai klydo.
„Pareigūnams pasakiau, kad jie neteisūs, bet jie nesiklausė, pradėjo rašyti protokolą, nors jiems bandžiau paaiškinti, jog priešais tuo pačiu metu važiavo dar vienas vilkikas, juk yra liudytojas, kad abu kartu važiavome per leistiną signalą“, – sakė Valdas K.
Kol pareigūnai tvarkė dokumentus, pasirodė ir vilkikas, su kuriuo Valdo K. vairuojama transporto priemonė prasilenkė geležinkelio pervažoje.
„Vairuotoją susistabdžiau ir prašiau paliudyti, tačiau policijos pareigūnai tą žmogų paleido, o man surašė protokolą“, – sakė atsakomybėn patrauktas vyras.
Vaizdo įrašą gavo ne iš karto
Su pažeidimu nesutikęs Valdas K. nutarė ieškoti teisybės – nuėjo pas uosto apsaugininkus aiškintis, kur yra filmuota medžiaga, nes matė, kad pervaža yra filmuojama.
„Mane nusiuntė į uosto dispečerinę, davė vyro, kuris prižiūri vaizdo įrašus, telefono numerį, – sakė vairuotojas. – Vėliau jis man parodė vaizdo medžiagą, bet jos be vadovybės leidimo duoti negalėjo, todėl mano pasamdytas advokatas parašė prašymą ir įrašą gavau.“
Šį įrašą vilkiko vairuotojas pateikė Marijampolės apskrities policijos Šakių komisariato tyrėjui, nes pagal Valdo K. gyvenamąją vietą visa pirminė įvykio medžiaga jau buvo persiųsta iš Klaipėdos. Tiesa, jos iš karto Šakių pareigūnai nenorėjo priimti, todėl administracinio pažeidimo bylos duomenys ne kartą keliavo iš Klaipėdos į Šakius, iš Šakių į Klaipėdą ir vėl iš Klaipėdos į Šakius.
Galop pažeidimo byla buvo baigta – policijos pareigūnas nutarė Valdą K. pripažinti kaltu dėl KET pažeidimo: vyrui buvo skirta 216 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Tuo metu Marijampolės policijos atstovai teisme laikėsi kitokios pozicijos – vairuotojas, siekdamas išvengti atsakomybės, kelia įvairias versijas, tačiau „pažeidimas yra pilnai įrodytas ir nekeliantis abejonių“.
Policijai – kritikos strėlės
Policijai abejonių nekėlusiu pažeidimu kaip reikiant suabejojo Valdo K. advokato skundą nagrinėjusi teisėja Judita Sungailaitė – ji nustatė, kad vairuotojas negalėjo būti patrauktas atsakomybėn, nes pažeidimo, kuriuo jį kaltino policija, nepadarė. To kategoriškai jau netvirtino ir pareigūnai, kurių parodymais vilkiko vairuotojas buvo nubaustas.
Pareigūnai pripažino, kad galėjo klysti, nes nematė, ar tikrai Valdo K. vairuojamas vilkikas į geležinkelio pervažą įvažiavo jau degant draudžiamam signalui – jie nurodė, kad vilkikas per pervažą važiavo, kai degė raudona šviesa.
Teisėja taip pat peržiūrėjo iš Klaipėdos jūrų uosto gautą vaizdo įrašą, kuris buvo palankus vilkiko vairuotojui – po to, kai pervažą pervažiavo garvežys, draudžiamas šviesoforo signalas užgeso, todėl iš abiejų pervažos pusių į ją ir įvažiavo du vilkikai. Tiesa, kai vilkikai jau buvo pervažoje, draudžiamas signalas vėl užsidegė.
„Teismas mano, kad pareigūnai neturi suinteresuotumo asmeniui inkriminuoti nepadaryto pažeidimo, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad policijos pareigūnai galėjo žmogiškai klysti, – išanalizavusi bylos duomenis nurodė teisėja J. Sungailaitė. – Pareigūnai galėjo suklysti, nes pamačius degantį raudoną šviesoforo signalą ir tuo pačiu metu per pervažą pravažiuojantį vilkiką, jiems susidarė įspūdis, kad buvo pažeistos kelių eismo taisyklės, tačiau tam, kad aplinkybės būtų nustatytos objektyviai, pareigūnai privalo imtis priemonių joms nustatyti, o ne tik remtis subjektyviu matymu, ar nepagrįstomis prielaidomis.“
Anot teisėjos, Valdas K. nurodė, kad nepadarė pažeidimo, nurodė nuoseklias įvykio aplinkybes, tačiau jo nurodytos aplinkybės buvo ignoruojamos.
„Asmuo savo iniciatyva rinko įrodymus, teikė prašymus bylą tiriantiems pareigūnams, tačiau į pateiktus prašymus nebuvo operatyviai reaguojama, nebuvo imamasi priemonių tikslioms įvykio aplinkybėms nustatyti, byla nebuvo operatyviai tiriama, tačiau be pagrindo siuntinėjama Klaipėda – Šakiai – Klaipėda – Šakiai“, – teismo teigimu, policijos pareigūnai nesiėmė visų įmanomų priemonių galimam pažeidimo padarymo nustatymui.
Pareigūnai ne visada teisūs
„Paties atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo iniciatyva byloje buvo gautas svarbus įrodymas – vaizdo įrašas, buvo nustatytas įvykyje tiesiogiai dalyvavęs kito vilkiko vairuotojas, kuris apklaustas liudytoju, – pažymima nutarime nutraukti bylą. – Tai parodo, kad pareigūnai nesiimdami priemonių nustatyti įvykio aplinkybių, iš karto pasirėmė prielaida, kad asmuo siekia išvengti atsakomybės, tokiu būdu nesiėmė visų įmanomų būdų pažeidimo aplinkybėms nustatyti.“
Teisėja pritarė policijos pareigūnų pozicijai, kad pažeidimą padaręs asmuo gali turėti tikslą išvengti atsakomybės ir nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes, tačiau pareigūnai nustatę galimą pažeidimą, turi galimybes ir pareigą išsiaiškinti ir nustatyti tikslias įvykio aplinkybes.
„Tuo tarpu šiuo atveju pareigūnai, inkriminuodami pažeidimą, pasirėmė tik savo matymu, bei nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo ir išaiškinimo – teismas konstatuoja, jog policijos pareigūnų duoti parodymai nėra tikslūs ir patvirtinantys pažeidimo padarymo įvykį, nes vilkiko įvažiavimo į pervažą, už ką ir numatyta atsakomybė, jie nematė“, – nurodė teisėja.
Šis Šakių teisėjos nutarimas įsiteisėjo, o tada Valdas K. padavė Lietuvos valstybę į teismą, prašydamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl nepagrįsto persekiojimo. Tačiau ir tada tiek Klaipėdos, tiek Marijampolės pareigūnai nepripažino, jog tirdami administracinio pažeidimo bylą elgėsi netinkamai ir neprofesionaliai.
Vyras neslėpė, kad po šio įvykio jis taip pat turėjo problemų ir darbe.
„Praradau darbdavio pasitikėjimą, buvo pradėta abejoti mano kompetencija“, – vyras pridūrė, kad jeigu nepagrįstai iškelta byla, jis nebūtų turėjęs kreiptis dėl teisinės pagalbos, rinkti įrodymus, dalyvauti nagrinėjant bylą ir ginti savo pažeistas teises.
Dirbo nepateisinamai aplaidžiai
Tuo metu policijos atstovai nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad administracinę pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas nepritarė policijos pozicijai, nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigūno neteisėtus veiksmus. Pareigūnai pripažino, kad vilkiko vairuotojas dėl pradėto proceso „galėjo patirti nežymius nepatogumus bei nukrypimus nuo įprastos gyvenimiškos veiklos“, tačiau dėl to esą neturėtų būti priteisiama žala iš valstybės.
Su tokia policijos pozicija nesutikę Kauno apygardos administracinio teismo ir LVAT teisėjai pažymėjo, kad policijos pareigūnai netyrė pažeidimo, ignoravo Valdo K. pateikiamus argumentus.
„Pareigūnai veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn“, – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pabrėžė LVAT.
Anot teisėjų, neteisėtas vilkiko vairuotojo patraukimas administracinėn atsakomybėn tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo interesams: „Pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kadangi, siekdamas nebūti nepagrįstai nubaustas, pasinaudojo advokato paslaugomis, už kurias turėjo sumokėti.“
Be to, teismo teigimu, siekdamas apginti savo teises Valdas K. turėjo inicijuoti teisminį procesą, o tai taip pat jam sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus.
„Pareiškėjas to nebūtų patyręs, jei dėl Marijampolės pareigūnų neteisėtų veiksmų administracinio teisės pažeidimo byloje nebūtų nepagrįstai nubaustas administracine bauda“, – pabrėžė teismas.