Kaip informuoja Vyriausybės atstovai EŽTT, dar praėjusių metų gegužę įsigaliojo EŽTT paskelbtas sprendimas byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, kuriuo Strasbūro teismas nusprendė, kad Lietuvos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo pareiškėjai buvo diskriminuojami dėl jų seksualinės orientacijos. Tada teismas konstatavo, kad Lietuva pažeidė Konvencijoje garantuojamą diskriminacijos uždraudimą, taikomą kartu su teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Strasbūro teismo nuomone, kad prokuratūra ir teismai dėl neigiamo nusistatymo homoseksualų atžvilgiu be pagrindo atmetė prašymą atlikti tyrimą dėl raginimų susidoroti su vaikinais, kai vienas iš jų feisbuke pasidalijo bučinio nuotrauka. Septynių teisėjų kolegija kiekvienam iš jų priteisė po 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, valstybė taip pat turės sumokėti 5 tūkst. eurų už bylinėjimosi išlaidas. „Teismas laiko esant nustatyta, kad pareiškėjai patyrė diskriminaciją jų lytinės orientacijos pagrindu“, – rašoma Strasbūro teismo sprendime.
Taip pat EŽTT nusprendė, kad pareiškėjai skųsdamiesi dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu neturėjo veiksmingos vidaus teisinės gynybos priemonės.
Praėjusių metų rudenį Žmogaus teisių posėdžio metu dėl bylos Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą sudėtingumo buvo nusprendė jai taikyti sustiprintą vykdymo priežiūrą.
Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT pateikė išsamius vykdymo planus ir, atsižvelgdama į jau pasiektus apčiuopiamus rezultatus siekiant užtikrinti geresnę neapykantos kalbos, taip pat ir seksualinės orientacijos pagrindu, prevenciją bei veiksmingą atsaką į ją, kartu paprašė ET MK įvertinti galimybę šiai bylai taikyti nebe sustiprintą, bet standartinę vykdymo priežiūros procedūrą.
Šiais vykdymo planais ET MK buvo informuotas apie šias esmines vykdymo priemones - priteista teisingo atlyginimo kompensacija pareiškėjams buvo sumokėta laiku, o siekiant ištaisyti jų individualią padėtį, tinkamu laiku ir valstybės institucijų iniciatyva buvo panaikintas 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neigiamų komentarų pareiškėjų atžvilgiu ir EŽTT sprendimo byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d. (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę).
Be to, ET MK buvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo eigą dėl kiekvieno tiriamo komentaro (iš viso 31 komentaras).
Siekiant užkirsti kelią panašiems pažeidimams EŽTT priimtas sprendimas buvo plačiai aptariamas valdžios bei teisėsaugos institucijose. Vyriausybės atstovė EŽTT paskelbė ir atskirai kompetentingoms institucijoms išplatino išsamią Teismo sprendimo apžvalgą bei sprendimo vertimą į lietuvių kalbą.
2020 m. kovo 30 d. buvo patvirtintos naujos Lietuvos generalinio prokuroro Ikiteisminio tyrimo dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančios kalbos atlikimo, organizavimo ir vadovavimo jam ypatumų metodinės rekomendacijos. Jose aptariami ikiteisminio tyrimo dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų pradėjimo ir atlikimo svarbiausi aspektai, siekiant atkreipti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek prokurorų dėmesį į šių ikiteisminių tyrimų specifiką.
Metodinėse rekomendacijose kaip sektina praktika paminėta EŽTT praktika, įskaitant bylą Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą.
Siekiant pagerinti neapykantos nusikaltimų tyrimą bei atsižvelgiant į EŽTT sprendimą byloje Beizaras ir Levickas, Vilniaus apygardos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros ėmėsi veiksmų peržiūrėti nutarimus, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarta sustabdyti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų. Taip pat Lietuvos prokuratūrose buvo imtasi priemonių, siekiant užtikrinti, kad skundus dėl galimų neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų nagrinėtų atitinkamos specializacijos prokurorai.
Be to, policijos pareigūnams, prokurorams ir teismams organizuojami neapykantos nusikaltimų tematikos mokymai ir vykdomi projektai, įskaitant projektus bendradarbiaujant su Europos Tarybos Seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės (SOGI) padaliniu ir Europos Sąjunga, bei nacionalinė sąmoningumo didinimo kampanija, Lietuvos policijos bendruomenes pareigūnų ir virtualaus patrulio veikla,
Taip pat integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (IBPS) tobulinimas siekiant, kad atitinkamai statistiniai duomenys apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą būtų tikslesni.
Teisėsaugos institucijų ir nacionalinių teismų (įskaitant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) praktika rodo, kad remiamasi EŽTT praktika ir Konvencija tiesiogiai taikoma, institucijų sprendimuose pažymima, kad neapykantos kalba, nukreipta prieš seksualines mažumas, yra nepriimtina ir yra tokia pat rimta (sunki, pavojinga), kaip ir diskriminacija, grindžiama rase, kilme ar odos spalva. Statistika rodo teigiamus pasikeitimus prokuratūros ir teismų praktikoje tiriant ir baudžiant asmenis padarius neapykantos kalbos nusikaltimus (pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl neapykantos nusikaltimų, įskaitant seksualinės orientacijos pagrindu, skaičiaus padidėjimas ir nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tokio pobūdžio bylose sumažėjimas).
Žmogaus teisių posėdžio metu pateikdama informaciją apie vykdymo priemones, be anksčiau vykdymo planuose pateiktos informacijos Lietuvos delegacija pažymėjo, kad teigiamų pasikeitimų įvyko ir po vykdymo planų pateikimo (pvz., šiuo metu baudžiamasis procesas jau užbaigtas dėl 10 komentarų iš 31, įskaitant tris komentarus, kurių autorius nacionaliniai teismai pripažino kaltais padarius nusikaltimą pagal BK 170 str. 2 d. jau po vykdymo planų pateikimo, IBPS tobulinimo darbai bus užbaigti jau 2021 m. gruodžio 31 d.). Savo pasisakyme Lietuvos delegacija dar kartą pakvietė ET MK šiai bylai taikyti standartinę priežiūros procedūrą bei patikino, kad Lietuvos institucijos ir toliau dės pastangas, kad užtikrintų visišką EŽTT sprendimo byloje Beizaras ir Levickas įvykdymą bei ateityje pateiks ET MK informaciją apie visus reikšmingus pasikeitimus.
Išklausius Lietuvos delegacijos poziciją ir kitų valstybių delegacijoms išreiškus pritarimą, atsižvelgiant į iki šiol taikytas individualiąsias ir bendrąsias priemones, bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas Beizaro ir Levicko byloje toliau taikyti standartinę vykdymo priežiūrą.
ET MK sprendime taip pat pažymėta, kad papildomų individualių priemonių nereikia imtis, nes buvo sumokėtas teisingas atlyginimas, institucijos peržiūrėjo, panaikino savo Konvencijai prieštaraujantį pirminį atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjų skundų ir savo iniciatyva pradėjo ikiteisminį tyrimą bei sparčiai pažengė į priekį.
ET MK pažymėjo, kad institucijos ėmėsi plačių ir įvairiapusių bendrųjų priemonių, įskaitant naujas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro metodines rekomendacijas, prokurorų specializaciją ir ankstesnių sprendimų peržiūrą, siekiant įvertinti išankstines neigiamas nuostatas kaip nusikalstamos veikos būtinąjį požymį.
ET MK atkreipė dėmesį į nacionalinių teismų praktikos vystymąsi, teisėsaugos institucijų pajėgumų stiprinimo priemones ir statistinius duomenis, rodančius, kad pastaraisiais metais padaugėjo neapykantos nusikaltimų tyrimų. ET MK paragino Lietuvos institucijas toliau dėti pastangas siekiant nustatyti ir pašalinti iššūkius tiriant ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn už neapykantos nusikaltimus ir tęsti teisėsaugos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų mokymą bei informuotumo didinimą, galimai pasinaudojant ir Europos Tarybos patirtimi, užbaigti išsamų strateginį planą, skirtą neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančios kalbos nusikaltimų prevencijai ir reagavimui į juos bei tęsti darbą imantis priemonių, skirtų pagerinti neapykantos nusikaltimų registravimą ir duomenų apie neapykantos nusikaltimus rinkimą.
ET MK paragino Lietuvos institucijas vėliausiai iki 2023 m. birželio pabaigos pateikti bendrą vykdymo planą/ataskaitą, apimančią visus reikšmingus pasikeitimus ir taikytų priemonių praktinio poveikio įvertinimą bei informaciją apie bet kokias papildomas priemones, skirtas neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančios kalbos tyrimų veiksmingumui stebėti.
