aA
Savo vaikus pasmaugusią ir iki gyvos galvos įkalintą Kelmės rajono gyventoją Almą Bružaitę Lukiškių kalėjime vedęs keturių žmonių žudikas Rolandas Svirbutavičius dar nenusipelno svajoti apie laisvę. Taip pirmadienį nusprendė Vilniaus apygardos teismas, atmetęs pataisos namų teikimą, kuriuo daugiau kaip 22 metus už grotų praleidusiam kaliniui buvo siūloma įkalinimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.
Alma Bružaitė ir Rolandas Svirbutavičius
© DELFI montažas

Tuo metu R. Svirbutavičius teikimą dėl bausmės pakeitimo nagrinėjusiam teismui teigė, kad po ilgų kalinimo metų suprato, jog šiandien jau yra kitas žmogus ir galėtų grįžti į visuomenės gretas.

„Tas Rolandas, kuris buvo manyje, jau mirė po nuteisimo, dabar esu visai kitas žmogus“, – sakė šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose įkalintas R. Svirbutavičius (gim. 1975 m.), kuriam nuosprendį dėl šaltakraujiškų nusikaltimų dar 1998 m. paskelbęs Vilniaus apygardos teismas skyrė griežčiausią – mirties bausmę, ją pakeičiant įkalinimu iki gyvos galvos.

R. Svirbutavičius siekė pasinaudoti po Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodymo šių metų pavasarį Seime priimtomis įstatymų pataisomis, kuriomis iki gyvos galvos įkalintiems pavojingiausiems nusikaltėliams, atlikusiems ne mažiau kaip 20 metų bausmės, sudaryta galimybė kreiptis į teismą dėl įkalinimo iki gyvos galvos peržiūrėjimo, skiriant terminuotą – nuo 5 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Prašymą pakeisti bausmę R. Svirbutavičiui pateikė Vilniaus pataisos namai, į kuriuos dėl prasidėjusios įkalinimo įstaigų reorganizacijos žudikas buvo perkeltas iš Lukiškių kalėjimo. Bet ir čia ilgai neužsibuvo – kaip ir kiti vadinamieji gyvagalviai buvo pervežtas į Pravieniškių pataisos namus.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad nors R. Svirbutavičius ir atitinka įstatyme numatytas sąlygas bei pastebimos nuteistojo pastangos keistis, tačiau byloje surinkti duomenys dar neleidžia teigti, kad nuteistajam pakeitus įkalinimą iki gyvos galvos bus pasiekti bausmės tikslai.

Kaip pažymėjo nutartį paskelbusi teisėjų kolegijos pirmininkė Jurgita Mačionytė, teismas atsižvelgė į teikime nurodytas aplinkybes, kad R. Svirbutavičius dalyvauja įvairiose socialinėse ir reabilitacijos programose, visuomeninių organizacijų veikloje, bet tuo pačiu buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nėra charakterizuojamas iš teigiamos pusės. Taip pat nustatyta, kad yra vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

Kad būtų peržiūrėta bausmė R. Svirbutavičiui, teisme nepritarė ir valstybei atstovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nikolajus Kozliakas – jis mano, kad svarstant klausimą dėl įkalinimo iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę būtina įsitikinti, ar jau yra pasiekti bausmės tikslai.

„Deja, tokios išvados padaryti negaliu“, – pabrėžė prokuroras.

Jo teigimu, R. Svirbutavičiui už padarytus itin sunkius nusikaltimus buvo skirta mirties bausmė, bet kadangi jos vykdymas tuo metu buvo sustabdytas, o vėliau ir panaikintas, jis šios bausmės bausmės išvengė – skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.

„Dabar turėtų būti ypatingos aplinkybės, kad teismas pakeistų savo priimtą sprendimą, – sakė N. Kozliakas. – Matau, kad nuteistasis nelabai kritiškai vertina savo elgesį ir atlikdamas bausmę, be to, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinio lygio – suprantu, jog jis jau daugiau kaip 20 metų atlieka bausmę, tačiau manau, kad dar negalime būti garantuoti, jog žmogui pakeitus įkalinimo iki gyvos galvos į terminuotą bausmę ir vėliau jį paleidus į laisvę, jis nenusikals. Bausmės skyrimo tikslai dar nepasiekti.“

Tris užkasė, o vieną – paslėpė šulinyje

Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistas Marjanas Voroneckis teisme sakė, kad R. Svirbutavičius yra įkalintas nuo 1997 m. kovo 19 d., kai buvo sulaikytas po visą Lietuvą sukrėtusių žudynių Elektrėnuose.

Tai buvo pirmasis R. Svirbutavičiaus susidūrimas su teisėsauga – jis kartu su trejais metais jaunesniu draugu Ričardu Karenga buvo nuteisti griežčiausiomis bausmėmis. Apie žudynes Elektrėnuose rašė pagrindinė šalies žiniasklaida – šokiravo ne tik aukų skaičius, bet ir priežastys, dėl kurių žmonės buvo nužudyti.

Dar 1997-ųjų kovo 16-osios naktį R. Karenga ir R. Svirbutavičius ėjo iš parduotuvės, kurioje buvo nusipirkę du butelius putojančio vyno. Eidami į namus jie sutiko tris vyrus ir vieną moterį – jie ne tik atėmė abu butelius, bet ir sumušė.

Nuskriausti jauni vyrai netrukus sumąstė, kaip atkeršyti savo skriaudikams – nuėję į namus pasiėmė savadarbį šaunamąjį ginklą bei peilį ir nuėjo į namus, kuriuose linksminosi juos užpuolęs ketvertukas.

Įsiveržę į butą vyrai ėmė šaudyti ir švaistytis peiliu – du vyrai nuo kulkų mirė iš karto, peiliu buvo užbadyta su jais buvusi moteris, o vienas vyras ėmė prašyti žudikų pasigailėjimo, net šiems ėmė žadėti pinigų. Sudvejoję nusikaltėliai nutarė jį nusivesti pasikalbėti už Elektrėnų, bet pakeliui persigalvojo ir vyrui dūrė peiliu į pilvą. Sunkiai sužeistas nukentėjusysis dar bandė bėgti, bet nesėkmingai – pasiviję žudikai jį uždaužė pagaliu ir akmenimis, o kūną įmetė į dujų trąsos šulinį.

Po to vyrai grįžo į butą, kuriame buvo surengę skerdynes – nužudytųjų kūnus suvyniojo į kilimus ir patalynę, o paskui nutempė į netoliese esantį miškelį ir užkasė.

„Laisvėje pasirinkau ne tuos draugus“

Po šio keturių žmonių nužudymo bylą nagrinėjant teisme R. Svirbutavičius kaltę pripažino iš dalies, tačiau dabar, po nusikaltimo praėjus daugiau kaip 22 metams, vyras sako, kad yra kaltas ir niekaip nepateisina to, ką padarė.

Rolandas Svirbutavičius
Rolandas Svirbutavičius
© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau, anot jo, nors ir žudė, bet kaltas ne tik jis: „Laisvėje pasirinkau ne tuos draugus. Bet tai buvo neapgalvotas, spontaniškai padarytas nusikaltimas, ginant savo gyvybę.“

„Padariau patį baisiausią nusikaltimą, kokį tik žmogus gali padaryti, – sakė jis. – Suprantu, kad šios nuodėmės gyvenime niekaip neišpirksiu, iki mirties su ja gyvensiu, šie randai niekada neišgis. Ši tragedija palietė labai daug žmonių – ir jų žaizdų niekada nesugebėsiu išgydyti. Bet aš pasikeičiau – pakeičiau savo gyvenimą, ėmiau tikėti į Dievą. Skaudu dėl to, ką padariau – noriu prašyti atleidimo, nors žinau, kad tai nieko nepakeis.“

Vilniaus pataisos namų vyriausioji psichologė Katažina Kviatkovska-Lukaševič pažymėjo, kad įkalinimo įstaigoje R. Svirbutavičius nėra linkęs atsiskleisti, bendraujant sudaro „nenatūralaus asmens įvaizdį“, o jo nuostatos labiausiai išryškėja tuomet, kai jis sulaukia neigiamo atsakymo.

„Jam sunku priimti kito žmogaus požiūrį, į neigiamus atsakymus jis reaguoja impulsyviai, jis nėra linkęs atsiskleisti pašnekovui, tam tikras detales apie save yra linkęs nutylėti“, – psichologė pažymėjo, kad įkalinimo įstaigoje tik vieną kartą buvo atliktas nuteistojo elgesio ir smurto rizikos vertinimas, nes R. Svirbutavičius tam prieštaravo. O kai vertinimas buvo atliktas, nustatyta, kad yra vidutinė rizika, jog nuteistasis vėl galėtų nusikalsti.

Ir, atrodo, psichologė buvo teisi – jos teismui pateikta išvada sukėlė R. Svirbutavičiaus nepasitenkinimą. „Kaip galima tokias išvadas padaryti po pusantros valandos pabendravimo?“ – klausė nuteistasis.

K. Kviatkovska-Lukaševič patikino, jog tiek laiko yra pakankamai daug, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą, be to, nuteistojo elgesys yra vertinamas ir šiam dalyvaujant įvairiose įkalinimo įstaigoje vedamose programose, taip pat savo įspūdžiais pasidalina ir kiti pataisos namų darbuotojai.

Pažeidimų nepripažįsta: tai – visiškas melas

Pasak Resocializacijos skyriaus specialisto M. Voroneckio, atlikdamas bausmę R. Svirbutavičius buvo 5 kartus baustas už įvairius pažeidimus, padarytus 2002-2003 m.: nevykdė pareigūnų reikalavimų, jiems grasino smurtu, o kartą vienam prižiūrėtojui spyrė koja, taip pat konfliktavo su kitais nuteistaisiais, jo kameroje buvo rasti uždrausti daiktai.

Šių pažeidimų R. Svirbutavičius iki šiol nepripažįsta ir sako, kad su juo buvo bandyta susidoroti vien dėl to, jog buvo parašęs skundus Kalėjimų departamentui.

„Tegul lieka ant tų pareigūnų, kurie surašė šiuos pažeidimus, sąžinės – aš tų veiksmų neatlikau, tai yra visiškas melas, – sakė jis. – Aš negaliu prisipažinti dėl to, ko nepadariau – nusikaltimus padariau ir prisipažinau, o šių pažeidimų aš nepadariau. Rašiau skundus į departamentą, man pagrasino – vyko intrigos, o štai ir rezultatai.“

Tačiau, anot pataisos namų pareigūno M. Voroneckio, R. Svirbutavičius buvo ir 19 kartų paskatintas – dažniausiai už gerus darbo rezultatus valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Kol kalėjo Vilniuje, vyras įmonėje dirbo staliumi, tačiau perkeltas į Pravieniškes kol kas nedirba – nėra laisvų darbo vietų. Iš uždirbtų pinigų kalinys rėmė ir savo šeimą, su kuria nenutraukė ryšių – bendrauja su tėvais, jau pilnamečiu sūnumi.

Be to dar 2015 m. R. Svirbutavičius Lukiškių kalėjime sukūrė naują šeimą – vedė čia iki gyvos galvos dėl savo dviejų mažamečių vaikų tyčinio nužudymo įkalintą A. Bružaitę. Šiuo metu ji bausmę atlieka Panevėžio pataisos namuose.

Apie santuoką su garsiausia Lietuvos kaline vyras teisme nekalbėjo, tačiau pažymėjo, kad atlikdamas bausmę netoleravo kalinių subkultūros, taip pat stengėsi su jais išvengti konfliktinių situacijų.

„Esu paprastas žmogus, viską, ką turiu, uždirbau savo prakaitu“, – pažymėjo dėl keturių žmonių nužudymo bausmę atliekantis nuteistasis.

Jis pateikė pažymą, kad išėjęs į laisvę gyventų su tėvais Elektrėnuose ir būtų priimtas dirbti į vieną bendrovę apdailininku.

Galimybė išeiti į laisvę

Iki gyvos galvos nuteistiems asmenims galimybė išeiti į laisvę atsirado po kalinių kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Prieš savaitę Teisingumo ministerija pranešė, kad Seimui pakeitus įstatymus, kuriais gyvagalviams suteikiama galimybė išeiti į laisvę net ir sulaukus griežčiausios bausmės, Strasbūro teisėjai tinkamai vertina Lietuvos pastangas užtikrinant nuteistųjų teises.

Prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo nuteistieji gali teikti atlikę 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

Anot Strasbūro, įkalinimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui esminę reikšmę turinčios aplinkybės – nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, atliktos bausmės trukmė, nuteistojo elgesys bausmės metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, – yra pakankamai objektyvios ir leidžia tinkamai įvertinti, ar nuteistasis yra pakankamai pasitaisęs, kad būtų nusipelnęs bausmės sušvelninimo.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 100 asmenų, kuriems teismas yra skyręs įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Beveik 30 nuteistųjų teismui jau yra pateikę prašymus sušvelninti jiems skirtas bausmes, tačiau tik dviejų nuteistųjų prašymai buvo patenkinti.

Taksisto žudiką paleis po 5 metų

Pirmąjį sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismas – už taksisto nužudymą nuteistas alytiškis Rimas Bražinskas už grotų jau yra praleidęs 29 metus ir į laisvę galės išeiti po 5 metų.

Tuo metu dar aštuoniolikmetis R. Bražinskas buvo nuteistas už tai, kad 1990 metų gruodžio 29 dieną su savo bendru Gediminu Narkevičiumi nužudė taksi vairuotoją.

Rimas Bražinskas
Rimas Bražinskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Taksistą žudikai subadė peiliu ir įmetė į upę, tačiau jis netrukus išniro į paviršių ir buvo gyvas. Tada bendrininkai jį pasmaugė šaliku ir įstūmė atgal į upę.

Dėl šio nusikaltimo nuteistas R. Bražinskas buvo pirmasis nuteistasis, kuriam teismas skyrė mirties bausmę sušaudant, tačiau netrukus ji buvo pakeista į kalėjimą iki gyvos galvos.

Nuspręsdamas R. Bražinską po 5 metų paleisti į laisvę Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi dėl jo, kritiškai vertina savo elgesį, taip pat pripažįsta, kad nusikaltimus padarė dėl jauno amžiaus ir tuometinio gyvenimo būdo.

„Nuteistasis teigia, kad pasimokė iš praeities klaidų ir daugiau jų nekartos, jis turi realius ir aiškius ateities planus, ne tik atkakliai eina link užsibrėžto tikslo, bet ir sugeba skaidyti tikslus į smulkesnius žingsnius, apsvarsto galimas kliūtis ir veikimo alternatyvas, – nurodė teismas. – Nuteistasis geba pasimokyti iš turėtos praeities, įgytos patirties, jas įvertinti. Išaugo nuteistojo savivoka, nuteistasis iš dalies geba paaiškinti savo nusikaltimą vengdamas kaltinti kitus asmenis. Pastaruoju metu nuteistajam lengviau suprasti kitų jausmus.“

Atlikdamas bausmę vedė nuteistąją

Į laisvę po aštuonerių metų bus išleistas ir iki gyvos galvos už dviejų žmonių nužudymą nuteistas Arūnas Vaidelis – dar 1994 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas A. Vaidelį už dviejų žmonių nužudymą dėl negrąžintos skolos nuteisė mirties bausme, tačiau ji netrukus pakeista į kalėjimą iki gyvos galvos.

Daugiau nei 25 metus už grotų praleidęs žudikas kalėdamas taip pat vedė kalinę, tuo metu bausmę atlikusią Panevėžio pataisos namuose. Į šią santuoką atsižvelgę teisėjai pažymėjo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažina jo santykis su sutuoktine.

Šiuo metu A. Vaidelis kali Pravieniškėse, įkalinimo įstaiga teismui nurodė, kad nuteistasis tinkamai koreguodamas savo asmenybę bei elgesį sugebėjo prisitaikyti prie bausmės atlikimo sąlygų. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai patenkinami.

Taip pat nurodoma, kad A. Vaidelis dirba ir teigiamai žiūrį į darbinę veiklą. Tinkamai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose.

„Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad rizika (...) yra žema“, – rašoma teismo nutartyje. Joje taip pat pažymima, kad nuteistasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažindamas savo vaidmens ir nesiteisina, suvokia pasekmes aukoms ir aplinkai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.0000

Top naujienos

Susigundė populiaria idėja pagyventi dviese 18 kvadratų bute: patirtis buvo nepamirštama (46)

Per aukštai ir per garsiai – tai du pirmiausiai į galvą šaunantys įspūdžiai po bandymo...

Pilantis prakaitas, tirpstančios galūnės ir besidaužanti širdis: turintys šį sutrikimą papasakojo, ką reikia ištverti (39)

Pilantis prakaitas, tirpstančios galūnės ir širdis besidaužanti taip, lyg tuoj išlips per...

Lietuvis pavėžėjas pasidalijo įsimintiniausiomis kelionėmis: nuo išgėrusių mamyčių, merginų pasiūlymų iki studentų be drabužių (153)

„Kiekviena kelionė yra individuali ir savotiškai smagi: būna, žmonės nori pasidalinti savo...

Tarnybinio policijos šuns radiniai „Karklėje“ ir toliau stebina: narkotikus slėpė ir palapinėse, ir automobiliuose (33)

Šiandien besibaigiantis muzikos festivalis „Karklė 2019“ ne visiems taps linksmu prisiminimu....

Su krepšininkais namo grįžęs Rapšys: Kalnietis domėjosi, ar lagamine nėra viršsvorio su medaliais (17)

Lietuvos plaukikas Danas Rapšys sekmadienį grįžo iš kone du mėnesius trukusios turnė Azijoje....

Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas sutrumpėjo viena pavarde (77)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriai po turnyro Suomijoje, kur sutriuškino aikštelės...

Sužadėtuvės: ar tikrai tik vyrai turi pirštis moterims ir kiek kainuoja žiedai (105)

Pagal tradicijas, vyras turėtų klauptis ant kelio ir iš kišenės ištraukęs žiedą pirštis savo...

Garsenybių trenerė Rasa Vilkienė augindama 3 dukras laikosi griežtos taisyklės: kol kas tai veikia (111)

Neretai garsenybių trenere įvardijama Rasa Vilkienė savo socialiniame tinkle dalijasi ne tik...

Gretai Grinevičiūtei vien šokio scenos nepakanka

Jaunosios kartos šiuolaikinio šokio atstovei Gretai Grinevičiūtei vien šokio scenos nepakanka....

Pasaka Italijos pakrantėje: vienas gražiausių miestelių abejingų nepaliks (1)

Pietų Italijos siela alsuojantys Pozitanas yra nedidelis miestelis prie Amalfio pakrantės, kuris...