Tęsdamas tradiciją visuomenę supažindinti su praėjusių metų veikla, KT paskelbė trečiąjį metinį veiklos pranešimą.

Metinis veiklos pranešimas buvo pristatytas 2017 m. KT teisėjų rotacijos renginyje – teismo pirmininkas Dainius Žalimas apibendrino ne tik svarbiausias pernai spręstas konstitucines problemas, aktualius prašymų priimtinumo klausimus, bet ir nuveiktus darbus tarptautinio bendradarbiavimo ir viešųjų ryšių srityse, rašoma teismo pranešime.

Apžvelgdamas svarbiausiąją – jurisprudencinę – veiklą sprendžiant konstitucinės justicijos bylas, D. Žalimas pažymėjo, kad 2016 m. būdinga spręstų konstitucinių problemų įvairovė ir sudėtingumas.

Praėjusiais metais KT teko spręsti bylas dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nesuteikiant galimybės apkaltintam asmeniui išsklaidyti abejones dėl savo kaltumo, dėl motinystės pašalpos dydžio ribojimo besirengiančioms gimdyti ir pagimdžiusioms motinoms, dėl įtariamo nusikalstamos veikos padarymu savivaldybės mero ar mero pavaduotojo laikino nušalinimo nuo pareigų, dėl atlyginimo mokėjimo neatliekantiems savo pareigų Seimo nariams, dėl Seimo pritarimo abejotino turinio Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai, dėl Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarkos skaidrumo ir viešumo ir kt.

D. Žalimas pažymėjo, kad pernai KT pavyko išlaikyti spartų darbo tempą – išnagrinėti 24 prašymai ir priimtas 31 aktas (nutarimas, sprendimas). Priimta 19 baigiamųjų aktų, kuriais pareiškėjų prašymai išnagrinėti iš esmės (17 nutarimų ir 2 sprendimai dėl KT nutarimo nuostatų išaiškinimo).

„Nuo 2014 m. nuosekliai mažėjanti vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė 2016 m. pasiekė žemiausią nuo 2000 m. ribą – šiandien tikrai realu tikėtis, kad KT išnagrinės bylą greičiau nei per metus“, – atkreipė dėmesį pirmininkas.

Nuo 1993 m. iš 181 KT nutarimo, kuriais teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, neįgyvendinta liko 13 (apie 7 proc.), iš jų 4 priimti 2016 m.

Kaip ir kasmet, pernai daugumą prašymų (70 proc.) KT pateikė teismai, o tai liudija, kad jie, gindami konstitucines žmogaus teises ir laisves, aktyviai siekia naudotis teise kreiptis į KT.

„Kaip viename iš savo praėjusių metų sprendimų yra pažymėjęs KT, pagal Konstituciją teismai ne tik vykdo teisingumą, bet ir, kaip ir kitos valstybės institucijos, gali pagal savo kompetenciją įgyvendinti konstitucinius Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslus bei valstybės tarptautinius įsipareigojimus, žinoma, atsižvelgdami ir į Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos valstybės geopolitinę orientaciją. 2016 m. KT veikla tarptautinio bendradarbiavimo srityje kaip tik ir yra puiki tokios galimos teismų veiklos iliustracija“, – apžvelgdamas tarptautinį bendradarbiavimą akcentavo D. Žalimas.

Pirmą kartą savo veiklos istorijoje KT įgyvendino tarptautinius teisminio bendradarbiavimo projektus: ES ekspertinės paramos Moldovos Respublikos KT projektą ir Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis finansuojamą projektą, kurio tikslas – teikti pagalbą Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos konstituciniams teismams stiprinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą. 2016 m. taip pat buvo intensyviai rengiamasi didžiausiam iš kada nors turėtų iššūkių – pasauliniam konstitucinių teismų suvažiavimui – Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) IV kongresui, vyksiančiam 2017 m. rugsėjo 11–14 d. Vilniuje.

Tradiciškai vienas iš KT prioritetų – informacijos apie savo veiklą sklaida ir jos prieinamumo visuomenei didinimas. 2016 metais esminiai komunikacijos pokyčiai buvo šie: pradėtos tiesioginės KT viešų posėdžių transliacijos nelaukiant jokių su tuo susijusių įstatymo pataisų; į KT interneto svetainę dedami oficialiosios konstitucinės doktrinos leidiniai. Galima paminėti ir tai, kad praėjusiais metais buvo patobulinta KT aktų (ypač nutarimų) struktūra siekiant padaryti juos lengviau suprantamus ir cituojamus.