Savickai kreipėsi į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką, prašydami jiems iškeltą baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Šiaulių, Kauno arba Klaipėdos apygardos teismui. Panevėžio apygardos teismui teismingą bylą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė dar vasario pradžioje perdavė nagrinėti VAT.

Nors Savickų ir bankroto administratoriaus Algio Kleivos bylą teismas šiais metais atvertė jau penktą kartą, tačiau jos taip ir nepradėjo nagrinėti iš esmės – trijų teisėjų kolegiją įvairiais prašymais užvertę kaltinamieji pasipiktino, kad teismas nepatenkino visų jų prašymų. Anksčiau nesėkmingai bandę nušalinti prokurorą ir teisėjus, dabar Savickai nusprendė kreiptis į VAT veiklą kontroliuojantį Lietuvos apeliacinį teismą.

Savo skunde jie nurodė, kad bylą nagrinėjantis VAT yra šališkas, be to, pabrėžė, jog teisme dirba keletas giminaičių. Tiesa, tik techniniais darbuotojais ir su byla yra nesusiję.

„Mes manome, kad turime teisę į nešališką teismą, tačiau kol kas apie tai mes net pasvajoti negalime, – tikino R. Savickas. – VAT yra ne vienintelis teismas, kuris gali išnagrinėti mūsų bylą. Šiandien sprendžiasi mano ir mano šeimos likimas, o ne darbas teisme. Mes jau savo darbus teisme atidirbome“.

Savickus papiktino prieš porą mėnesių teismo posėdyje išsakyta teisėjų kolegijos pirmininko replika, kai J. Savickaitė pareiškė, jog atsisako savo advokato ir be naujo gynėjo nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama. „Taip negalima žaisti su teismu, mes esame pasiskyrę daug bylų, kiekviena valanda yra suplanuota, o jūs vieną kartą ateinate be advokato, kitą kartą pareiškiate, kad jį keičiate“, – kaltinamosios neatsakingumu tada piktinosi teisėjas, pažymėjęs, kad teismas vėl priverstas atidėti bylos nagrinėjimą.

Apie prašymą nušalinti visą sostinės teismą VAT teisėjų kolegija sužinojo tik trečiadienio rytą – pareiškimo kopiją teismo pirmininkas perdavė ir bylą nagrinėjančiai kolegijai.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius neslepia, kad Savickų prašymas Lietuvos apeliaciniam teismui yra taktinis kaltinamųjų veiksmas.

„Byla teismui buvo perduota dar sausio 26-ąją, tačiau ji net nepradėta nagrinėti iš esmės – akivaizdu, kad tai ganėtinai gudrus manevras, kuriuo siekiama ištempti procesą“, – teisme sakė J. Laucius.

Pasak jo, Savickų prašymas nušalinti visą VAT prasilenkia su teise. „Turėčiau pastebėti, kad jeigu kaltinamiesiems nepatinka ši teisėjų kolegija, tai nėra įstatyminio pagrindo ją nušalinti, – sakė prokuroras. – Nepastebėjau nė vieno fakto, kuris man leistų suabejoti teismo nešališkumu“.

Kol dėl Savickų prašymo nepasisakė Lietuvos apeliacinis teismas, baudžiamąją bylą nagrinėti turinti VAT teisėjų kolegija nusprendė nagrinėjimą atidėti dar mėnesiui – per šį laiką paaiškės, ar kaltinamųjų pareikštas prašymas yra pagrįstas.

Jeigu jis bus atmestas, teismas žada bylą nagrinėti iš esmės, žinoma, jeigu kaltinamieji nepareikš naujų prašymų.

Klampina draugystė su bankroto administratoriumi ir nedarbingumo pažymėjimas

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra nustatė, kad R. Savickas galimai piktnaudžiavo tarnybine teisėjo padėtimi, klastojo procesinius dokumentus, kurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir jam patikėto bei jo žinioje esančio svetimo turto iššvaistymą.

R. Savickas kaltinamas ir tuo, jog kyšininkavo – už palankių procesinių sprendimų priėmimą savo nagrinėjamoje civilinėje byloje iš bankroto administratoriaus priėmė 2400 litų kyšį, suklastojo procesinius dokumentus.

Kaltinamajame akte taip pat nurodoma, kad teisėjas dalį jam inkriminuotų veiksmų atliko kartu su kitu teisėju – Arnoldu Šukaičiu, tačiau Seimui nesutikus leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, šiam teisėjui ikiteisminis tyrimas buvo atsisakytas pradėti (A. Šukaitis jau atleistas iš teisėjų dėl šio vardo pažeminimo).

Bankroto administratorius A. Kleiva kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės bei kitokios asmeninės naudos, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, o taip pat papirko teisėją R. Savicką.

Buvusi Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja V. Savickienė yra kaltinama tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama asmeninės naudos, kurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei tikro dokumento suklastojimą ir jo realizavimą.

J. Savickaitė yra kaltinama tuo, kad laikė, gabeno ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (sukčiavo), panaudodama žinomai suklastotą tikrą dokumentą.

Šie kaltinimai susiję su fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo išdavimu. Nustatyta, kad teisėja dirbusi V. Savickienė paprašė teismo posėdžių sekretorės Virginijos Jacevičienės paslaugos – paklausti, ar gydytoja dirbanti jos sesuo Danutė Navickienė negalėtų išduoti nedarbingumo pažymėjimo teisėjos dukrai J. Savickaitei.

Gydytoja sutiko ir nedarbingumo pažymėjimą J. Savickaitei išdavė jos net neapžiūrėjusi. Šį dokumentą jauna mergina vėliau pristatė Vilniaus miesto antrajam apylinkės teismui, kuriame dirbo posėdžių sekretore.

Gydytoja D. Navickienė ir posėdžių sekretorė V. Jacevičienė prokurorams patvirtino, kad V. Savickienė prašė išduoti fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą.

Prezidentė nusprendė atleisti teisėjus už jų vardo pažeminimą

Prezidentė V. Savickienę už teisėjo vardo pažeminimą yra atleidusi iš pareigų, tačiau ji šalies vadovę Dalią Grybauskaitę padavė į teismą ir siekia, kad jos dekretas būtų pripažintas nepagrįstu. Be to, buvusi teisėja prašo priteisti 100 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.

R. Savickas iš pareigų buvo atleistas spalį.