Civilinę bylą išnagrinėjęs teismas sprendimą grindė tuo, jog lošėjas negalėjo būti įleistas į lošimo namus ir jam negalėjo būti leista lošti. Iki pinigų pralošimo dienos asmuo Lošimų priežiūros tarnyboje buvo pateikęs prašymą dėl savanoriško neįleidimo į lošimo namus.
Šis prašymas buvo persiųstas visiems socialiai atsakingo lošimo programoje gera valia dalyvaujantiems lošimo organizatoriams. Teismas išaiškino, jog savanoriškai prisiėmę asmens neįleidimo įsipareigojimus lošimo organizatoriai juos privalėjo vykdyti, o neįvykdę atliko neteisėtus veiksmus. Teismas akcentavo, kad net ir vienkartiniai prašymai įleisti į lošimo namus (kazino) negalėjo pateisinti ieškovo įleidimo, teigiama pranešime spaudai.
Sprendimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.