aA
Darbo kodekso (toliau - DK) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Taigi, jeigu darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams: pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, bei dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės - darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Nuovargis
© Corbis

DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa:

1) ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
2) ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną.

Taigi, ši norma reiškia, kad jei atleidžiant darbuotoją jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, pavyzdžiui, vieno mėnesio alga, kuri lygi 2000 litų, tai po metų uždelsimo atsiskaityti, darbuotojas turi teisę prisiteisti iš darbdavio 24000 litų (12 mėn. x 2000 litų). Kaip rodo praktika darbo bylos teismuose vidutiniškai trunka 1-1,5 metų.

Darbdaviai ne kartą bandė mažinti tokio dydžio sumas, kaip neatitinkančias nei protingumo, nei rinkos sąlygų (padėjus 2000 litų indėlį banke, po metų, esant 5 proc. palūkanoms, būtų uždirbama 100 litų). Tačiau teismų praktika buvo palanki darbuotojui: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartyje D. S. v. AB „Alytaus tekstilė“ byloje Nr. 3K-3-523/2006 konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta ne Civilinio kodekso reglamentuojamos netesybos, o visų pirma kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Tai, kad DK nenumato aptariamos išmokos sumažinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką, DK 141 straipsnio 3 dalies tikslus ir uždavinius, nepripažintina teisės spraga. Aptariamosios išmokos dydis - konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką - nustatytas įstatymo ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas.

Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pozicija buvo griežta šiuo klausimu.

Tačiau 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs faktus dėl nevisiško atsiskaitymo su ieškovais, į gana trumpą atsakovo įmonėje dirbtą laikotarpį (ieškovai dirbo 2007 m. balandžio 23 d. – 2007 m. rugpjūčio 27 d.) ir, palyginus su nurodytu laikotarpiu, pakankamai ilgą uždelsimo atsiskaityti laikotarpį iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, ir atsižvelgęs į nurodytus darbo teisės principus, visiškai pagrįstai sprendė dėl saistomos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį sumažinimo. Priešingu atveju šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovams priklausančių darbo pajamų už jų išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jų darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Tokia situacija nebūtų suderinama su aptartais DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai.

Byloje buvo nustatyta, kad darbdavys neatsiskaitė visiškai su darbuotojais jų atleidimo dieną. Pagal DK darbdavys turėtų mokėti darbuotojams DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Taigi, priteistinas vidutinis darbo užmokestis iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos vienam darbuotojui būtų apie 171 000 Lt, kitam – apie 39 000 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad tokių piniginių sumų priteisimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų proporcingumo padarytam pažeidimui principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Ieškovai į teismą dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi tik po 5 mėnesių, bylos nagrinėjimo metu keletą kartų tikslino ieškinio reikalavimus, dėl to bylos nagrinėjimas būdavo atidedamas, taip ieškovai patys prisidėjo prie to, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė. Dėl to ieškovams priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką mažintinas, vienam priteisiant 57 000 Lt, o kitam – 13 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kai egzistuoja objektyvi būtinybė, precedentai gali būti keičiami ar pildomi. Esant precedentų konkurencijai, t. y. keliems analogiškose bylose priimtiems teismų sprendimams, atsižvelgtina taip pat ir į jų priėmimo laiką, galimus reikšmingus ekonominius, socialinius pokyčius, įvykusius nuo precedento priėmimo, ir kt.

Taigi, ši praktika dar kartą patvirtina, kad darbo santykiai yra dinamiški, ir darbo teisės šaltiniu laikytinos ne tik konkrečios darbo kodekso normos, bet ir bendrieji darbo teisės principai, kurie taikytini atsižvelgiant į besikeičiančias ekonomines ir socialines sąlygas.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Korupcija įtariamų teisėjų bylose – kyšiai, už kuriuos parduotas teisingumas (352)

Ikiteisminį tyrimą dėl neregėto masto korupcijos teismų sistemoje atliekantys pareigūnai kol kas...

Stadiono statybas pirmiausia pajus gyventojai: kamščiai didės, o apie „Akropolį“ suksime ratus (71)

Vilniaus miesto taryba trečiadienio posėdyje patvirtino daugiafunkcio komplekso Šeškinėje...

Valinskas prabilo apie rinkimų intrigą: nenoriu būti pranašas, bet mes išgirsime labai įdomių dalykų (245)

Kaip Seimo narių skaičiaus mažinimas, padidins jų darbo kokybę ir kodėl konservatoriams...

Iškart po Putino kalbos Rusija pademonstravo naują savo ginklą iš Šoigu – netikėtas pareiškimas (152)

Rusijos kariškiai trečiadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomas šalies naujosios...

Skirmantas Malinauskas. Kas kitas po teisėjų? (46)

Šiandien Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) sulaikė 8 teisėjus,...

Korupcijos byloje sulaikytas ir buvęs Kurlianskio advokatas (116)

Tyrime dėl korupcijos teismuose pareigūnai sulaikė penkis teisininkų bendruomenėje žinomus...

DELFI komercijos vadovu tapo Jonas Gilys (7)

Bendrovės DELFI komercijos vadovu tapo Jonas Gilys, iki šiol ėjęs pardavimų vadovo pareigas. Ši...

Prieš Lietuvos rinktinę vėl stosiantis Gentile iškeikė Italijos krepšinį (1)

Alessandro Gentile ateinantį pirmadienį Klaipėdoje ves į kovą Italijos krepšinio rinktinę,...

Lietuvoje gimsta visiškai naujas jūros gėrybių verslas: nutarta auginti tikrą delikatesą (42)

Baltijos jūra daugeliui lietuvių asocijuojasi su vasaros atostogomis lietuviškame paplūdimyje....

10 keistų dalykų, kurių nežinojote apie mados imperatorių Lagerfeldą (5)

Antradienį mados pasaulis neteko vieno iškiliausių ir kūrybingiausių dizainerių – Karlo...