Atsako prokuroras: kas yra specialusis liudytojas

Atsako Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Kukaitis

Baudžiamojo proceso kodekso 80 str. 1 p. numatyta galimybė ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, jo sutikimu apklausti kaip liudytoją.

Kaip specialusis liudytojas asmuo gali būti apklausiamas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nepakanka, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas (pvz., gautas pareiškimas, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, tačiau nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių pareiškime išdėstytus teiginius).

Jeigu byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė konkretus asmuo (įskaitant atvejus, kai toks asmuo nėra apklaustas), galioja draudimas tokį asmenį apklausti kaip liudytoją ir jam turi būti suteiktas tik įtariamojo statusas.

Procesinė garantija, kad šios normos būtų taikomos tinkamai ir pagrįstai, yra prokuroro nutarimas.

Prokuroro nutarimas apklausti asmenį kaip specialųjį liudytoją priimamas prieš tai gavus asmens rašytinį prašymą (sutikimą) būti apklaustam specialiuoju liudytoju arba prokurorui pačiam nustačius, kad yra procesiniai pagrindai, apklausti jį kaip liudytoją apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Asmuo gali ir nesutikti būti apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Tokiu atveju tai pažymima ir patvirtinama asmens parašu prokuroro nutarime. Specialiajam liudytojui prieš jo apklausą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas be kitų teisių, pareigų ir atsakomybės privalo išaiškinti, jog:

- draudžiama versti duoti parodymus prieš save;

- asmuo gali būti apklausiamas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką tik esant jo sutikimui.

Taip pat minėtam liudytojui turi būti pranešta apie:

- teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą;

- teisę reikalauti būti pripažintam įtariamuoju;

- apie procesinės prievartos priemonių netaikymą už neatvykimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba atsisakymą ar vengimą duoti parodymus;

- apie atsakomybės netaikymą už melagingų parodymų davimą.
Jei specialusis liudytojas pasinaudoja teise apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, apklausa atliekama dalyvaujant jo pasirinktam atstovui.

Jeigu specialiojo liudytojo apklausos metu gaunama faktinių duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė apklausiamas asmuo, pabaigus šio asmens apklausą spręstinas klausimas dėl įtariamojo statuso suteikimo.

Pasikeitus faktiniams bylos duomenims ir (ar) esant procesiniams pagrindams dėl tolimesnio ikiteisminio tyrimo, asmuo, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, gali būti apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka, taip pat jam gali būti suteikiamas įtariamojo statusas.

Specialusis liudytojas paprastai gali atsirasti, kai ikiteisminis tyrimas atliekamas siekiant nustatyti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, taip pat kai tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybės nėra pakankamai aiškios.

Pvz., informacija apie galimai padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto lėšų grobimą, pasisavinant motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpų lėšas, gaunama iš VSDF padalinių ir ne visada yra pakankama, kad būtų galima įteikti pranešimus apie įtarimą konkretiems asmenims.

Tokiu atveju siekiant gauti galimai nusikaltimą padariusio asmens paaiškinimus ir atsižvelgiant į turimų duomenų nepakankamumą, toks asmuo apklausiamas specialiuoju liudytoju.

Apklausiant asmenį specialiuoju liudytoju tokios kategorijos bylose taip pat atsižvelgiama į šio asmens statusą ir būklę (dažnai tai gali būti mama auginanti mažametį vaiką), todėl esant įstatymo pagrindams ir apklausiant tokį asmenį asocijuotu (specialiuoju) liudytoju padaromas mažesnis psichologinis spaudimas asmens psichikai, asmuo patiria mažiau neigiamų išgyvenimų, nei turėdamas įtariamojo statusą.

Pastebėtina, kad asmens apklausa specialiuoju liudytoju nesuteikia jam įtariamojo statuso, o tuo pačiu ir nesudaro prielaidų (kaip įtariamajam) taikyti procesines prievartos priemones ar skirti kardomąsias priemones.

Daugiau informacijos apie specialaus liudytojo apklausą galite rasti generalinio prokuroro patvirtintose rekomendacijose.