„Šioje civilinėje byloje yra pilnai įrodytos visos aplinkybės, jog visa ginčo straipsniuose skelbiama informacija remiasi tikrais nustatytais faktais bei įvykiais, kurią tretieji asmenys (žurnalistai – aut. past.) pateikė per savo subjektyviąją vertinimo prizmę, t. y. savarankiškai ir subjektyviai tretieji asmenys įvertino turimos informacijos visetą bei pateikė savo subjektyvias išvadas apie nustatytas aplinkybes, t. y. kaip savo nuomonę“, – sprendime atmesti A. Skardžiaus ieškinį nurodė teisėja Erika Stočkienė.
Jos priimtame sprendime taip pat pabrėžiama, kad straipsniais, dėl kurių A. Skardžius kreipėsi į teismą, žurnalistai neturėjo tikslo ir tyčios įžeisti Seimo narį, jį pažeminti ar kitaip sumenkinti, o priešingai – jų tikslas buvo informuoti visuomenę apie jos išrinkto atstovo vykdomą veiklą Seime.
„Ieškovas yra viešasis asmuo, politikas, Seimo narys, todėl nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo“, – teisėja pažymėjo, kad A. Skardžius turi būti pakantus bei tolerantiškas net jeigu apie jį yra skleidžiama agresyvi kritika. Šį sprendimą politikas dar galės skųsti apeliacine tvarka.
Atmesdamas ieškinį teismas iš A. Skardžiaus priteisė beveik 5 tūkst. eurų atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas.
Į teismą A. Skardžius buvo padavęs bendrovę „15min“ dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą, kai žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Šarūnas Černiauskas publikavo straipsnius, kuriuose atskleidžiamos galimos A. Skardžiaus sąsajos su vėjo jėgaines valdančiais verslininkais.
Politikui užkliuvo aštuoni teiginiai, kuriuose teigiama, kad jo šeima gauna stambias sumas iš vėjo verslininkų, „kuriuos jis proteguoja“, „aktyviai sukasi apie Seimo sprendimus, naudingus jo žemės nuomininkams“ ir kt.
Seimo narys teigė, kad žurnalistai sistemingai skelbė jį neigiamai apibūdinančią informaciją, o ieškinyje nurodomi „teiginiai yra sąmoningai, apgalvotai ir tyčia nukreipti į sistemingą jo, kaip politiko garbės ir orumo žeminimą, formuojant jo, kaip „rusofilo“, veikiančio prieš Lietuvos interesus ir dėl savanaudiškų tikslų piktnaudžiaujančio tautos suteiktos įgaliojimais, įvaizdį“.
Seimo narys siekė, kad, jo teigimu, tikrovės neatitinkantys ir garbę bei orumą žeminantys teiginiai būtų paneigti, už tai jis nereikalavo jokios piniginės kompensacijos, tačiau prašė, jog būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.
„Prisiekiu dar kartą – ir prieš Konstituciją, ir prieš teismą, kad eidamas Seimo nario pareigas niekada jokių verslininkų neprotegavau – nei teikdamas įstatymų projektus, nei gindamas jų interesus“, – teisme sakė A. Skardžius.
Jam Seime yra rengiama apkalta – ją politikai nutarė inicijuoti po Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo dėl A. Skardžiaus interesų energetikoje išvadomis.
Apkaltos projekte teigiama, kad A. Skardžius galbūt šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, „kai vykdydamas savo pareigas 2009 – 2017 metais veikė su juo susijusios įmonės „Baltic energy group“ naudai ir pritarė apsimestinio sandorio sudarymui su bendrove „Naujoji energija“ galbūt siekiant nuslėpti tikrąją jo asmeninių (šeiminių) pajamų kilmę ir sąsajas su vėjo energetika, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete (įskaitant ir 2016–2020 metų kadencijos darbą Seime) tokiu būdu šiurkščiai diskredituodamas ir kompromituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją“.
Seimo Antikorupcijos komisija pernai yra pripažinusi, kad A. Skardžius turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir galbūt pažeidė viešuosius ir privačius interesus.