aA
Nuo 2007 m. sausio 1-osios įsigaliojusios Tabako kontrolės įstatymo pataisos iš barų ir kavinių į lauką išgujo visus rūkančiuosius. Dabar ES kuria nauja projektą - uždrausti rūkyti viešose masinio susibūrimo vietose, prie namų. Europos Komisija mano, kad gyventojų sveikatai daugiausia naudos būtų vykdant plataus masto draudimo rūkyti politiką. Tuo tarpu dauguma daugiabučių laiptinių, ypač namų, esančių netoli mokyklų, ir toliau skendi cigarečių dūmuose, nors pagal įstatymą už tai turėtų būti baudžiama administracine tvarka.
Laiptinės durys
© DELFI
Rūkymas laiptinėse

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Remiantis tuo, kas išdėstyta, akivaizdu: rūkant gyvenamųjų namų laiptinėse yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punkto reikalavimas ir padaromas administracinės teisės pažeidimas (ATPK 185¹ str. 2 d.), už kurį numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas arba bauda nuo dvidešimties iki penkiasdešimties litų.

Kai kurios daugiabučių namų bendrijos laiptinėse pakabina ženklus, draudžiančius rūkyti - sako, tai gana veiksminga priemonė. Esant konkretiems ATPK 185¹ str. pažeidimams, pilietis su rašytiniu pareiškimu dėl įvykusio atvejo išnagrinėjimo, turi teisę kreiptis į policijos komisariatą (pagal pažeidimo padarymo vietą). Prieš kreipiantis reikėtų pasirūpinti įrodymais: surasti asmenis, kurie galėtų paliudyti, arba surinkti vaizdinę medžiagą (nufotografuoti ar nufilmuoti rūkantį kaimyną).

Daugiabučių namų gyventojai taip pat skundžiasi, jog jiems tenka kvėpuoti cigarečių dūmais net tais atvejais, kai kaimynai rūko savo balkone (dūmai patenka per atidarytus langus) ar net savo namuose (dūmai prasiskverbia pro elektros lizdus). Tokiais atvejais, skirtingai nei prieš tai minėtu atveju, įstatymai nenumato draudimo rūkyti ir neužtraukia administracinės atsakomybės.

Triukšmo lygis

Dažnam daugiabučio gyventojui tenka naktį gulint savo lovoje sudalyvauti virš jo vykstančiose linksmybėse ir sužinoti naujausius jaunimo hitus, išklausyti jaunųjų muzikantų repeticijas ar jų augintinių vienatvės arijas, neapsilankius sužinoti kokie remonto darbai atliekami pas kaimyną bute ar mėgautis automobilių signalizacijų serenadomis naktimis. Taigi kyla klausimas, ar tokie gyventojai turi teisę į ramų poilsį?

Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja speciali higienos norma. Yra nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose: nuo 6 iki 18 val. gali būti ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 (maksimalus) garso lygis, nuo 18 iki 22 val. - ne didesnis nei 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 (maksimalus) garso lygis, nuo 22 iki 6 val. - ne didesnis nei 30 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 (maksimalus) garso lygis. Žmogus girdi 26- 27 decibelų stiprumo garsą. Maždaug 60 procentų visų gyventojų į šį garsą reaguoja normaliai, o 30 procentų yra jautresni garsams. 30 -35 decibelų stiprumo garsas neturėtų trikdyti miego. Tokio stiprumo garsas prilygsta žmonių šnabždėjimui. Normalus žmonių šnekėjimas dažniausiai siekia apie 50 decibelų. Pavargusius žmones erzina net ir nestiprūs garsai. Tuomet rekomenduojame patiems apsisaugoti nuo triukšmo - konsultuotis su akustikos specialistais. Prieš įsigydami butą daugiabučiame, turėtumėte įsitikinti, ar jame tinkamai įrengta garso izoliacija.

Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato LR triukšmo valdymo įstatymas. 2006 m. birželio mėn. pasikeitus minėto įstatymo 6 str., visuomenės sveikatos centrai nebeatlieka triukšmo kontrolės. Tad iškilus problemoms dėl triukšmo, reikia kreiptis į policiją, kuri visą parą atlieka triukšmo matavimus ir kontrolę gyvenamuosiuose pastatuose, privačiose valdose ir viešosiose vietose. Atsakomybę už LR triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą numato LR ATPK 42(4) straipsnis. Už šiuos pažeidimus gali būti skiriamos administracinės nuobaudos: įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių litų. Protokolus už LR ATPK 42(4) straipsnio pažeidimus įgalioti surašyti ne tik policijos pareigūnai, bet ir kitos institucijos (aplinkos ministerijos, susisiekimo ministerijos, sveikatos apsaugos ministerijos, žemės ūkio ministerijos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų įgalioti pareigūnai), tačiau jos dažniausiai dirba tik šviesiuoju paros metu (iki 17 val.).

Taip pat reikšmingas LR ATPK 183 straipsnis, numatantis atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. 2006 metais įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, ramybės laikas pailgėjo. Šaukti, švilpti, garsiai dainuoti arba groti muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiai kelti triukšmą gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, draudžiama ne tik nakties metu, bet ir vakare – nuo 18 iki 22 valandos. Viešosios tvarkos trikdytojams gresia nuobaudos - įspėjimas arba bauda iki trijų šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už minėtus pažeidimus, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Jeigu pažeidimą padarė nepilnametis nuo 14 iki 16 metų, tai jo tėvams arba globėjams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki trijų šimtų litų. Dėl šių pažeidimų taip pat reiktų kreiptis į policiją.

Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjas numato daugiabučių gyventojų teisę į sveiką ir ramų gyvenimą. Ar Jūs pasinaudosite ja, priklauso tik nuo jūsų ir efektyvaus policijos darbo.

Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama LR teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.

Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rinkimai, pakeitę Lietuvos istoriją: kaip Paksas „ėmė apačias“ (90)

Pasiūlymas tikrinti moksleivius dėl narkotikų su kinologų šunimis, raginimai mažinti nedarbą...

Lietuvius sugundė butai pajūryje po 10 tūkst. eurų: kelia rimtą konkurenciją Palangai (134)

Užsienio šalys vis labiau traukia lietuvių dėmesį siūlydamos itin nebrangius būstus saulėtuose...

Kauniečiai dėvėtų drabužių turgų šluoja net žiemą: batai ir striukės – po 1 eurą

Kartais baigiantis sezonui ištinka tikras kiaulystės dėsnis – suplyšta, išsitepa ar kitaip...

Didelius atlyginimus Lietuvoje žada ne tik programuotojams: 4 grupės, kurios uždirbs daugiausia (94)

Apie žadamą šviesią ateitį programuotojams turbūt jau girdėjo visi – jų paklausa ir toliau...

Teismo prašoma suimti Ričardo Malinausko patarėją papildyta (25)

Teisėjų korupcijos bylą tirianti Generalinė prokuratūra penktadienį kreipiasi į teismą dėl...

Teisėsaugos atstovai: teisėjų korupcijos bylos tyrimas gali užsitęsti kelerius metus (302)

Teisėsaugos atstovai sako, kad nagrinėjant vadinamąją teisėjų korupcijos bylą , tyrimas gali...

Rusija stiprina įtaką kaimyninėse valstybėse: jos rankose – galingas instrumentas (50)

Rusija , stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo...

JAV pristatytas ambicingas planas, Trumpas gąsdina automobilių ir skrydžių lėktuvais atėmimu (38)

Pastaruoju metu progresyvųjį Vašingtono sparną ant kojų sukėlė „Žaliasis naujasis kursas“...

Prastos žinios rusams: teks dar stipriau susiveržti diržus (756)

Po penkerius metus trukusio pajamų mažėjimo ar jų inertiškumo Rusijos vartotojai 2019 metais...