INFOLEX: Asmens privatumas darbe: ar yra dėl ko nerimauti?

A. Rudanov: Ši tema visada buvo aktuali, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad kylantys klausimai vis aštrėja. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai darbuotojo vykdomos funkcijos neapima bendravimo su klientais ir jis gali rasti laiko sau, tobulėjant informacinėms technologijoms bei spartėjant interneto greičiui, darbdaviai pastebi praktiką, kad tokie darbuotojai darbo metu žiūri filmus internete. Todėl darbdaviai vis aktyviau ima domėtis, ar gali būti blokuojamos prieigos prie tam tikrų interneto svetainių, jei galima, kaip tai padaryti teisingai, ir ar darbuotojas apskritai gali užsiimti darbe pašaline veikla?

Nuogąstavimų kyla ir dėl konfidencialios informacijos apsaugos, kai darbuotojas asmeniniais reikalais komunikuoja nesinaudodamas darbine pašto sistema, o jungdamasis prie gmail, yahoo, hotmail ar kitų internetinių pašto sistemų.

Kita vertus, asmeninis susirašinėjimas gali tapti žinomas, kai darbdaviui atsiranda poreikis patikrinti darbuotojo elektroninio pašto dėžutę, nes, pavyzdžiui, darbuotojas dėl ligos negalėjo atvykti į darbą, nors jis buvo paskirtas kontaktiniu asmeniu bendrauti su tam tikra institucija arba klientu.

Tad ką daryti, kad šiose situacijose kiek įmanoma labiau būtų užtikrinta asmens teisė į privatų gyvenimą? Kadangi asmens privatumo užtikrinimo darbe klausimai nėra išsamiai sureguliuoti teisės aktų pagrindu (kompleksiškai taikomas Darbo kodeksas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, tarptautiniai teisės aktai, remiamasi teismų praktika), darbdaviams patarčiau imtis iniciatyvos ir parengti taisykles, numatančias sąlygas ir principus, kaip darbuotojai turėtų naudotis elektroniniu paštu ir kitomis komunikacinėmis priemonėmis, kad būtų aišku, ką galima daryti ir kokie veiksmai darbo metu netoleruotini.

INFOLEX: Kur baigiasi darbdavio teisėti interesai ir prasideda darbuotojo teisė į privatų gyvenimą?

A. Rudanov: Aiškios takoskyros tarp šių vertybių nėra ir, tikėtina, niekada nebus, kadangi asmens privatumas yra labai subjektyvus dalykas ir kiekvienąkart situacijos vertinimas priklauso nuo faktinės situacijos, pateiktų argumentų (nusprendus imtis tam tikrų priemonių, kokio tikslo buvo siekiama, kokį pažeidimą padarė darbuotojas, jis kartotinis ar ne ir pan.). Jei nusprendžiama sudaryti blokuojamų interneto svetainių sąrašą, svarbiausia yra tai, kad darbdavys informuotų savo darbuotoją apie tokio sąrašo egzistavimą ir su juo supažindintų. Jei darbdavio pavedimu į darbuotojo kompiuterį instaliuojama tam tikra sekimo programa, vėlgi būtina informuoti darbuotoją ir gauti jo sutikimą. To nepadarius, darbdavio veiksmai būtų traktuojami kaip tiesioginis įsikišimas į asmens privatų gyvenimą, o pateikus skundą Valstybinei duomenų apsaugos tarnybai ar Valstybinei darbo inspekcijai, darbdaviui grėstų nemalonumai. Stebėti, ką darbuotojas veikia prie kompiuterio darbo metu, yra viena, bet jei tai daroma nepaisant darbo laiko, pvz., darbuotojo pietų pertraukos metu, gali būti konstatuotas asmens privatumo pažeidimas.

INFOLEX: Praėjusių metų byloje (Nr. 2A-401-115/2010) Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad darbdavys turi teisę tikrinti darbuotojo pokalbius Skype programa ir tai nesukuria pagrindo teigti, kad tokiu būdu pažeidžiama asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Kaip Jūs vertintumėte tokias teismo išvadas?

A. Rudanov: Geriausia, kai pats teismas vertina savo priimtus sprendimus. Savo ruožtu norėčiau pabrėžti, kad kiekvienu atveju situacija yra kitokia ir kiekvieną ją reikia vertinti atskirai. Kas vienu atveju būtų pripažįstama kaip teisės į privatų gyvenimą pažeidimas, kitu atveju gali būti vertinama priešingai. Kitaip tariant, bet koks įsikišimas į asmens privatų gyvenimą turi būti motyvuotas. Nurodytoje byloje teismas, pokalbių Skype išrašą pripažindamas leistinu įrodymu, turėjo turėti pagrindą manyti, kad buvo padarytas sunkus pažeidimas. Tikrinti darbuotojų Skype pokalbius būtų neteisėta, jei tai būtų daroma neturint jokių pagrįstų įtarimų.

INFOLEX: Ar galėtumėte prognozuoti, kaip asmens privatumo darbe sritis vystysis toliau?

A. Rudanov: Lietuvoje yra mokslininkų, tyrinėjančių šią sritį, tačiau tam reikia laiko. Manyčiau, kad po 4-5 metų asmens privatumo reglamentacija taps žymiai aiškesnė, o teismų praktika nuoseklesnė. Vis dėlto visi socialiniai, ekonominiai santykiai pasižymi savybe vystytis greičiau nei teisiniai santykiai. Taigi, neišvengsime „pilkosios zonos“ – takoskyros tarp to, kas reglamentuota ir nereglamentuota, o kartu ir terpės įvairioms interpretacijoms.

INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.