Į vienintelį rugsėjo posėdį atvyko visi kaltinamieji: eksliberalai Eligijus Masiulis, Šarūnas Gustainis, Gintaras Steponavičius, eksdarbietis Vytautas Gapšys ir „MG Baltic“ viceprezidentas (nors pats neigia užėmęs šias pareigas) Raimondas Kurlianskis.

Kaltinami ir trys juridiniai asmenys: verslo koncernas „MG Baltic“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.

Valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras Justas Laucius. Baudžiamajai bylai nagrinėti sudaryta trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės (pirmininkė) – kolegija.

Skelbia pertrauką

Kaltinamųjų advokatams išreiškus rūpestį dėl teismo šališkumo, teisėjų kolegija pusvalandžiui išėjo į pasitarimų kambarį apsvarstyti prašymo. Po pertraukos kolegijos pirmininkė N. Žimkienė pasakė, kad reikia daugiau laiko apsvarstyti išsakytus argumentus. Teismo procese skelbiama pertrauka, kitas posėdis vyks spalį.

Teismą vėl apkaltino šališkumu

Tik prasidėjus teismo posėdžiui kaltinamųjų advokatai metė seną kortą – pareiškė norintys nušalinti teisėjų kolegiją. Advokatų pasipiktinimą sukėlė teismo sprendimas po parodymų maratono iškart pereiti prie įrodymų perklausos.

E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas buvo vienas tų, kurie pareiškė norą nušalinti teisėjų kolegiją. Jis teigė, esą galima susidaryti įspūdį, kad teismas yra šališkas ir sprendimai yra žinomi iš anksto.

Pasak jo, toks įspūdis susidaro dėl teismo sprendimo įrodymų perklausą pradėti taip anksti. Jis aiškino, esą reikia laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir prieš įrodymų perklausą apklausti bent jau nukentėjusius bei kitus byloje minimus asmenis.

Taip pat jam užkliuvo ir įrodymų nagrinėjimo tvarka. Advokatas piktinosi teismo sprendimu įrašų perklausą pradėti nuo vaizdo įrašų iš slaptos E. Masiulio automobilio apžiūros 2016-aisiais. Jos metu teisėsauga rado 106 tūkst. eurų, įtariama, kyšį. Šis epizodas byloje buvo vienas esminių.

Tai yra vienas paskutinių teismo turimų įrašų, tačiau, kalbėjo M. Bliuvas, įrodymus nagrinėti reikia ne nuo pabaigos, o nuo pradžios.

Jam pritarė ir „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius. Jis teigė, kad pradedant įrašų peržiūras E. Masiulio automobilio krata siekiama pritraukti žiniasklaidą ir parodyti skandalingiausią vaizdo medžiagą, kurioje matomi E. Masiulio automobilyje skaičiuojami pinigai. Pasipiktinimą išreiškė ir pats E. Masiulis, ir R. Kurlianskį atstovaujantis Giedrius Danėlius.

Prokuroras J. Laucius atkirto, kad net galimi baudžiamojo proceso pažeidimai, didesni ar mažesni, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas bylą nagrinėja šališkai.

Anksčiau kliuvo ir teisėjams, ir prokurorui

Pirmus kartus teisėjų kolegija rinkosi dar vasaros pradžioje. Atidaromasis posėdis neįvyko, nes neatvyko vienas pagrindinių įtariamųjų G. Steponavičius. Kitame posėdyje kaltinamieji prašė nušalinti ir teismą, ir valstybės kaltinimą palaikantį prokurorą Justą Laucių.

Trečiajame posėdyje kaltinamieji prašė grąžinti bylą atgal į prokuratūrą, mat esą kaltinamasis aktas surašytas subjektyviai. Taip pat Š. Gustainis prašė jam sušvelninti kardomąją priemonę (prašymas patenkintas), E. Masiulis prašė nutraukti areštą konfiskuotiems pinigams (prašymas nebuvo patenkintas).

Ketvirtajame posėdyje, įvykusiame po vasaros pertraukos, pagaliau buvo baigtas prašymų maratonas ir prasidėjo įvykių vertinimo procesas. Jo metu E. Masiulio advokatas sakė, kad kratos ginamojo namuose metu galėjo būti pažeista Seimo nario judėjimo laisvė, mat pareigūnai esą neleido jam keliauti į tiesioginį darbą – Seimą, – kur turėjo vykti svarbūs posėdžiai.

Vieni kaltinamieji (R. Kurlianskis, E. Masiulis, V. Gapšys, Š. Gustainis) sakė, kad kaltinimų nesupranta, o G. Steponavičius teigė suprantąs, kuo yra kaltinimas, bet su dokumente minėtais epizodais, kaip ir kiti jo „kolegos“, nesutiko.

Penktajame posėdyje prasidėjo liudijimų maratonas. Parodymus davė E. Masiulis, R. Kurlianskis ir „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio bei Darbo partijos advokatai. Visi jie savo kaltę neigė.

Teisme R. Kurlianskis sakė, kad niekada nėra buvęs verslo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu. Anot verslininko, jis tebuvo vienas iš šešių valdybos narių. Tiesa, pertraukos metu žurnalistai pastebėjo, kad dar neseniai R. Kurlianskis oficialiame koncerno tinklapyje buvo nurodytas kaip užimantis būtent tokias pareigas.

Į šiuos pastebėjimus R. Kurlianskis dar kartą atsakė, kad juridiškai niekada nedirbo „MG Baltic“.

Savo ruožtu E. Masiulis papasakojo apie savo susitikimus su R. Kurlianskiu, taip pat ir garsųjį susitikimą viename sostinės restorane, kurio metu E. Masiulis neva paprašė pinigų investicijoms į nekilnojamą turtą. Įtariama, kad netrukus po jo buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui buvo perduotas 106 tūkst. eurų kyšis.

Raimondas Kurlianskis

Šeštajame posėdyje kalbėjo V. Gapšys. Jis aiškino, esą jo pareigos partijos rinkimų štabe nebuvo svarbios ir neįgaliojo politiko atstovauti visai partijai. Jis taip pat tikino pažinojęs R. Kurlianskį, tačiau šis buvo viso labo niekuo neišsiskiriantis „visuomenės veikėjas“.

Įtariama, kad R. Kurlianskis duodamas kyšius ir kitaip papirkinėdamas politikus siekė naudos koncernui „MG Baltic“.

Kaltinamajame akte minima, kad jis davė kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui (106 tūkst. eurų), buvusiam partijos nariui Š. Gustainiui (8 tūkst. eurų) ir buvusiam Darbo partijos nariui V. Gapšiui (27 tūkst. eurų).

Buvusiam E. Masiulio pavaduotojui G. Steponavičiui pareikšti kaltinimai piknaudžiavimu be kyšininkavimo.