Apie šio teismo nagrinėjamas bylas kalbamės su vienu geriausių sporto teisės specialistų Lietuvoje advokatu Audriumi Biguzu, turinčiu daugiau nei 15 metų teisinio darbo stažą ir sukaupusiu itin reikšmingą patirtį sprendžiant kompleksinius sporto srities ginčus ir vykdant projektus. Advokatas dažnai skaito paskaitas Lietuvos ir užsienio klausytojams komercinių ginčų sprendimo, sporto teisės ir sporto ginčų nagrinėjimo temomis.
– Kuo sporto teisė skiriasi nuo kitų teisės sričių?
– Sporto teisė yra plati teisės sritis, apimanti įvairialypius visuomeninius teisinius santykius, kurie susiklosto sporto srityje tarp sporto veiklos subjektų. Sporto teisė paliečia ne tik teisinius santykius tarp sporto organizacijų ir sportininkų, bet ir teisinius santykius, susiklostančius olimpinio ir neolimpinio sporto, fizinio aktyvumo, mėgėjų sporto vykdymo srityse. Teisiniai sporto santykiai apima ir santykius tarp tarptautinių sporto subjektų, sporto šakų federacijų ir nacionalinių sporto šakų federacijų.
Platus reguliuojamų teisinių santykių spektras pasižymi tuo, kad ši teisės sritis gali sąveikauti ir su kitomis teisės šakomis, tokiomis kaip baudžiamoji teisė (match fixing (sutartų varžybų) atvejų draudimas, neleistinų preparatų vartojimas), konkurencijos, civilinė ar darbo teisė. Taigi sporto teisė yra plati teisės sritis tam tikrais aspektais, kurie susiję su teisinių sporto santykių subjektų ypatybėmis bei vykdoma veikla, taip pat ji yra susijusi su kitomis teisės šakomis.
– Kokios aktualiausios sporto teisės problemos mūsų šalyje?
– Šiandien Lietuvos teismuose įstatymų leidimo lygmeniu aktyviai diskutuojama apie sporto finansavimo problematiką, atsižvelgiant į dažnai besikeičiantį Sporto įstatymą bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą (nutarimas Nr. KT187-N15/2020, bylos Nr. 8/2019). Taip pat dažnos bylos, liečiančios sporto šakų federacijų ir jų narių teisinius santykius bei jų interpretavimą. Neleistinų preparatų vartojimo (dopingo) atvejai taip pat yra aktualus reiškinys, reikalaujantis detalios situacijos bei TSAT praktikos analizės. Galiausiai pastaruoju metu viešumoje diskutuojama apie sutartų varžybų reiškinį ir jo įtaką sporto bendruomenei.
– Ar dažnai sporto ginčai nagrinėjami Lietuvos nacionaliniuose teismuose? Bent jau prieš gerą dešimtmetį yra buvę atvejų, kai krepšininkai su klubu bylinėjosi dėl pasirašytų kontraktų.
– Kadangi sporto ginčai nėra vien tik ginčai dėl sportininkui neišmokėto atlygio pagal sporto veiklos sutartį, bet gali būti ir įvairūs ginčai dėl sporto klubų narystės sporto šakos federacijose, sporto taisyklių lygiateisiškumo principų sporto lygų nariams, sporto organizacijų finansavimo, todėl tenka pripažinti, kad sporto ginčų, t. y. tokių ginčų, kurie vienaip ar kitaip paliečia teisinius sporto santykius, sportinės veiklos vykdymo specifiką, tik daugėja.
– Ikiteisminis ginčų nagrinėjimo būdas tampa vis populiaresnis ir sporto srityje. Dauguma sporto federacijų yra įsteigusios vidines ginčų nagrinėjimo institucijas. Ar jose daug ginčų išsprendžiama ir ar tie sprendimai tenkina abi ginčo šalis?
– Tenka pasidžiaugti, kad didžioji dalis sporto šakų federacijų turi vidines ginčų nagrinėjimo procedūras, taisykles, organus. Tokie ikiteisminiai ginčų sprendimo būdai pasitarnauja visoms ginčo šalims, padeda sporto šakų federacijų ginčų nagrinėjimo organams rasti atitinkamą bendruomenę, o kartu ir specifinę situaciją tenkinantį sprendimą. Natūralu, kad ne visuomet sprendimas, pasiektas ikiteisminėje stadijoje, tenkina šalis ir pasitaiko tokių sprendimų apskundimų atvejų. Tačiau bet kokiu atveju vidinių ginčų nagrinėjimo organų turėjimas sporto šakų federacijose tik prideda daugiau galimybių atitinkamų sporto šakų federacijų bendruomenei siekti optimalaus ginčo sprendimo būdo jų pačių sporto bendruomenėje.
– Sprendimus dopingo bylose Lietuvoje priima prie Lietuvos antidopingo agentūros veikianti Dopingo bylų nagrinėjimo komisija, sudaryta iš nepriklausomų asmenų. Tokie sprendimai kaip išimtinė apeliacija skundžiami tik TSAT.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad minėta komisija nagrinėja dopingo bylas tik tuo atveju, jei to paprašo sportininkas. Pažymėtina, kad Lietuvos antidopingo agentūra pirmiausia pati siūlo skirti sportininkui sankciją už antidopingo taisyklių pažeidimą, o sportininkui paprašius byla perduodama Dopingo bylų nagrinėjimo komisijai.
– Kas gali kreiptis į svarbiausią sporto pasaulyje teismą – TSAT? Kokios bylos jame nagrinėjamos?
– Bet koks subjektas, kuris mano, jog jo teisės pažeidžiamos dėl tam tikrų sporto sutarčių, sporto taisyklių, statutų, įstatų, nuostatų, įkaitant, bet neapsiribojant, Olimpinės chartijos priėmimo, taikymo, interpretavimo ar pan., ir (arba) jeigu atitinkamam subjektui taikomi tam tikri dokumentai (statutai, nuostatai, įstatai), kurie numato galutinį ginčo nagrinėjimą TSAT.
TSAT nagrinėjamos bylos, susijusios su komerciniais teisiniais sporto santykiais (kontraktiniai ginčai), arba disciplinos bylos (pavyzdžiui, dopingo bylos). Be to, TSAT nagrinėja ir dėl sporto šakų federacijų, sporto varžybų taisyklių, Olimpinės chartijos interpretavimo kylančius ginčus, taip pat ginčus, susijusius su sportininkų perėjimais tarp sporto organizacijų, sportine pilietybe, galimybe atstovauti vienai ar kitai sporto šakos federacijai ir t. t.
– Lozanoje įsikūrusiame teisme galioja Šveicarijos proceso teisė. Ar ji smarkiai skiriasi nuo Lietuvos civilinio proceso kodekso?
– Arbitraže taikomas paties TSAT ginčų procedūros reglamentas. Šveicarijos proceso teisė galioja tik tuo atveju, jeigu skundžiamas galutinis TSAT sprendimas.
– Ar į šį teismą besikreipiančiai proceso šaliai būtina turėti advokatą?
– Besikreipiančiai proceso šaliai advokato turėti nebūtina. Šalis gali pati sau atstovauti arba būti atstovaujama įgalioto asmens – nebūtinai advokato.
– Kokie bylos nagrinėjimo ypatumai šiame teisme?
– Pirmiausia tenka paminėti, kad didžiausias ypatumas yra tas, jog TSAT turi kompetenciją nagrinėti ginčus, susijusius su teisiniais sporto santykiais. Antra, bylas nagrinėja itin patyrę arbitrai, sukaupę ilgametę patirtį sporto ginčuose ne tik TSAT, bet ir užsiimantys sporto teisės praktika privačiai. Kaip vieną iš šios institucijos ypatumų išskirčiau tai, jog TSAT turi išimtinę teisę olimpinių žaidynių ar kitų tarptautinių sporto renginių metu formuoti ad hoc arbitražines kolegijas, kurios per kelias dienas išsprendžia atitinkamų tarptautinių varžybų metu kylančius sporto ginčus.
Šalis, kuri nori paduoti ieškinį arba apeliacinį skundą arbitražui prieš kitą šalį, kreipiasi į TSAT su prašymu pradėti arbitražo procedūras. Po tokio kreipimosi su ieškiniu ar apeliaciniu skundu šalys apsikeičia paaiškinimais, tada byla nagrinėjama arbitrų kolegijoje arba vieno arbitro, žinoma, prieš tai sumokėjus ne tik registracijos, bet ir nemažas arbitravimo rinkliavas. Sprendimai bylose nėra konfidencialūs ir viešai skelbiami. Tačiau bet kada šalys gali sutarti ar paprašyti bylą nagrinėjančio arbitro (-ų), kad jų bylos sprendimas būtų konfidencialus ir nebūtų skelbiamas viešai.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog TSAT turi kompetenciją nagrinėti tiek kontraktinius ginčus, tiek ginčus, kylančius iš sporto šakų federacijų, kitų organizacijų veiklos dokumentų, kuriuose TSAT yra nurodytas kaip apeliacinė ir galutinė instancija tokiems ginčams nagrinėti, t. y. pastaruoju atveju TSAT veikia kaip galutinė instancija (angl. appeal body) paminėtiems ginčams, kylantiems iš sporto šakų federacijų, organizacijų veiklos dokumentų.
TSAT, nagrinėdamas ginčus, paprastai vadovaujasi šalių pasirinkimu nustatyta materialine teise, o jeigu šalys nepasirinko savo teisiniams santykiams taikytinos teisės, – labiausiai su ginču susijusia teise.
– Ar dėl TSAT sprendimo galima pateikti apeliaciją?
– TSAT sprendimų teisinė galia yra kaip ir kitų arbitražų – tai galutiniai ir neginčijami sprendimai.
Kaip ir kitų arbitražų sprendimai, TSAT sprendimai pripažįstami Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu ir Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo.
Egzistuoja tik keletas galimų procedūrinių taisyklių pažeidimų, kurių pagrindu galima ginčyti TSAT sprendimą. Sprendimui ginčyti taikomas Šveicarijos tarptautinės privatinės teisės kodeksas, o ginčyti galima šiais atvejais: kai neteisėtai sudaryta arbitrų kolegija arba neteisėtai paskirtas vienas arbitras, jei arbitrų kolegija klaidingai teigė, kad ji neturi arba turi jurisdikciją nagrinėti ginčą minėtame arbitraže, jei arbitrų kolegija peržengė ginčo nagrinėjimo ribas, jei buvo pažeistas šalių rungimosi principas ir jei bent viena iš šalių nebuvo išklausyta bylos nagrinėjimo metu, jei sprendimas nesuderinamas su Šveicarijos viešąja tvarka.
– Ar sporto teisė nagrinėja sutartų varžybų problemą, o gal tai jau baudžiamosios teisės sritis?
– Sporto teisė yra persipynusi su kitomis teisės šakomis, todėl sutartų varžybų problematiką nagrinėja tiek baudžiamoji teisė, tiek išimtinai sporto teisė. Atkreiptinas dėmesys, jog, nagrinėjant sutartų varžybų atvejus baudžiamosios teisės prasme, institucijos, atliekančios sutartų varžybų tyrimą, neapsieina be tarptautinių ir (arba) nacionalinių sporto organizacijų, sportininkų pagalbos. Ikiteisminio tyrimo įstaigų ir sporto organizacijų bendradarbiavimas yra būtinas, kitaip ikiteisminio tyrimo įstaigoms būtų labai sunku, o gal net praktiškai neįmanoma užkardyti sutartų varžybų situacijas, nes kiekvienas toks nusikaltimas yra specifinis pagal atlikimo būdą, kurio tyrimo, analizavimo galimybes, supratimą apie sporto veiklą turi tik sporto organizacijos. Galiausiai paminėtina, kad daugelis sporto šakų federacijų turi savo atskiras sutartų varžybų tyrimo taisykles ir turi teisę skirti sportines sankcijas už sutartų varžybų atvejus. Tokių sankcijų skyrimas yra atskira drausminė priemonė, nesusijusi su baudžiamosios teisės prasme skiriamomis sankcijomis, o tai reiškia, kad asmenims, pripažintiems kaltais vykdžius sutartų varžybų veiklą, gali grėsti tiek sankcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso prasme, tiek atskiros sportinės sankcijos.