Kad vadinamoji Kauno pedofilijos byla būtų atnaujinta ir nagrinėjama iš esmės teismo posėdžiuose, neprieštaravo ir prokuratūra, nors anksčiau jos atstovai aiškino, kad A. Ūso byla turi būti nutraukta dėl kaltinamojo mirties.
Teismui nusprendus iš esmės nagrinėti baudžiamąją bylą, ji turėtų būti perduota kitai Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijai.
Skundus išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, pripažindamas, jog reabilituoti galima tik asmenį, kuris pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, susiaurino Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) numatytos normos taikymo sritį.
„Kolegija nurodė, kad procesinis veiksmas, kuriuo byla su kaltinamuoju aktu perduodama teismui, gali būti traktuojamas kaip asmens apkaltinimas konkrečios nusikalstamos veikos padarymu ir tokia samprata neprieštarauja Konstitucijoje, BPK bei tarptautiniuose aktuose įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai, kadangi kaltės klausimą išsprendžia tik teismas“, - teismo nuomone, gavus A. Ūso žmonos ir tėvų prašymą tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą reabilituojančiais pagrindais, įstatyme numatyta išimtis dėl bylos nagrinėjimo gali būti taikoma ne tik nuteistiems, bet ir apkaltintiems, dar teismo nuosprendžiu nenustiems asmenims.
G. Ūsienė ir A. Ūso tėvai siekia, kad praėjusių metų birželį mįslingomis aplinkybėmis miręs jos vyras būtų reabilituotas, o N. Venckienė – kad būtų pripažintas kaltu dėl tvirkinimo.
Be to, dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio sesuo siekia, kad dėl tariamo savadavimo būtų nuteista ir mažametės motina Laimutė Stankūnaitė, nors jai įtarimai nėra pareikšti.
Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, jog nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir kitas asmuo, teismas apie tai praneša prokurorui. Jeigu tokie duomenys paaiškės teisminio nagrinėjimo metu ir teismas nuspręs, kad jie yra pagrįsti faktiniais įrodymais, prokuratūra turėtų spręsti L. Stankūnaitės galimą patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimos seksualinės prievartos A. Ūsui buvo pareikšti įtarimai ir dėl seksualinio prievartavimo, tačiau jie vėliau buvo panaikinti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Be to, byloje buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą teisėjo Jono Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei šios sesers Violetos Naruševičienės atžvilgiu nutraukti, „jiems nepadarius nusikalstamos veikos“.
Byloje taip pat nustatyta, kad prieš V. Naruševičienės dukrą seksualinės prievartos veiksmai nebuvo padaryti
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta daugiau kaip 18 tomų medžiagos, apklausta beveik 200 liudytojų, atlikti medicininiai, psichologiniai, fonoskopiniai tyrimai, gautos specialistų išvados, naudotasi Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro pagalba.
Be to, tyrimo metu buvo išanalizuoti gauti telefoninių pokalbių, tarpusavio kontaktų duomenys, kai kurių byloje apklaustų asmenų duoti parodymai patikrinti poligrafu (melo detektoriumi).