Kaip informuoja AFP, mokymosi trukmė šioje Muennerstadto miesto (Bavarija) mokykloje trunka trejus metus, į programą taip pat įeina profesinė praktika.
Studentai išmoksta kasti kapo duobes, taip pat įgauna žinių, kaip bendrauti su
gedinčiomis šeimomis, kaip taisyklingai cementuoti antkapius, kaip paruošti kūnus laidotuvėms ir netgi kaip rašyti pranešimus apie mirtį.
„Su mumis dažnai susisiekia užsieniečiai. Yra žmonių iš Kinijos ir Rusijos, kurie susidomėję mūsų kursais“, – AFP pasakojo Rosina Eckert, mokyklos administracijos centro vadovė.
„Kartais žmonės stebisi, kaip aš čia pakliuvau, – sakė 26 m. Lisa Magera ruošdama kapo duobę mokyklos netikrose kapinėse. – Prieš tai dirbau slaugytojo asistente. Kai kas nors mirdavo, man visada buvo įdomu stebėti, ką daro laidojimu užsiimantys žmonės, kai atvažiuoja pasiimti kūno. Man tai pasirodė įdomu.“
„Norėjau veikti ką nors, kas būtų susieta su žmonėmis, o ne sėdėti kiauras dienas darbo kabinete“, – apie savo pasirinkimą pasakojo 20 m. Lara Escher, kuri patirtį mokykloje laiko itin vertinga.
Mokytojas Wilhelmas Lautenbachas, kuris atvyksta dėstyti iš savo gimtojo Hanoverio miesto, turintis savo verslą, teigė, kad tai paveldėjo iš tėvo. Laidojimo firma buvo įkurta 1896 m. ir W. Lautenbachas tikisi, kad sūnus vieną dieną jį pakeis.
Oficialiais Vokietijos duomenimis, 1000 žmonių priskaičiuojama 8,1 nauja gyvybė, tuo tarpu mirčių tam pačiam skaičiui – 10,4. Ši tendencija pastebima daugelyje Europos šalių.
„Apie mirtį kalbama vis dažniau. Žmonės vis daugiau laiko praleidžia galvodami, kad po gyvenimo seka mirtis“, – sakė W. Lautenbachas.
„Sunkiausia šiame darbe yra patenkinti mirusiojo artimuosius. Tačiau tai yra ir pati įdomiausia darbo dalis“, – pasakojo 24 m. Christianas Richteris, taisydamas metalines rankenėles prie karsto.
Mokykloje yra ir „higienos kambarys“, kuriame studentai praktiškai mokosi, kaip nuplaukti ir balzamuoti kūną, kad jis gerai išsilaikytų kelias dienas.
Būsimieji laidojimo biūrų agentai praktikuojasi su žmonių, kurie savanoriškai sutiko prisidėti prie mokslo, kūnais.
Mokykloje taip pat yra koplytėlė, kurioje yra klauptų ir netikrų vainikų. Čia imituojamos laidotuvės.
Mokyklos bibliotekoje galima rasti daug specializuotos medžiagos: nuo „laidojimo paslaugų žodyno“ iki „sielvarto psichologijos“, o taip pat ir marketingo vadovėlių, pavyzdžiui, „Tas, kuris nereklamuoja, miršta!“.