Pasakodamas apie savo karaliavimo viziją, Georgas Frydrichas (Georg Friedrich), Prūsijos princas, be abejo, neturėjo galvoje autokratinio valdymo režimo, kurį sukūrė jo protėviai, siekdami suvienyti Prūsiją, o vėliau ir Vokietiją į galingiausią ir grėsmingiausią Europos politinę jėgą.
"Mano giminė galėtų imtis atstovavimo šaliai vaidmens", - sako 24 metų Georgas Frydrichas (Georg Friedrich), paskutiniojo Vokietijos imperatoriaus vaikaitis.
Būdamas dinastijos galva, jis turi teisę paveldėti sostą, kurio kaizeris Vilhelmas II atsisakė 1918 m., kai Vokietija patyrė pralaimėjimą Pirmajame pasauliniame kare. Po jo pabėgimo iš Berlyno į Olandiją buvo paskelbta Veimaro Respublika, kuri buvo panaikinta 1933 m., Adolfui Hitleriui (Adolf Hitler) įvedus fašistinę diktatūrą.
Georgas Frydrichas (Georg Friedrich) teigia vis dar svajojantis apie kitokios - ne kieto kumščio ir militaristinės - jo protėvių valstybės sukūrimą. Jo manymu, naujoji monarchija galėtų gyvuoti esant parlamentinei demokratijai, kaip ir kitose Europos šalyse.
"Aš pasisakau už demokratinę Vokietiją", - sako prūsų karalių palikuonis.
Tuo pat metu, jo tvirtinimu, šią savaitę minimas pirmojo Prūsijos karaliaus karūnavimo 300 metų jubiliejus suteikia puikią galimybę vokiečiams išreikšti savo pasididžiavimą Prūsija.
Ketvirtadienį per 50 Hohencolernų (Hohenzollern) dinastijos palikuonių susirinks pagerbti savo protėvių nuo Branderburgo-Prūsijos princo Frederiko III iki Prūsijos karaliaus Frederiko I, kuris buvo karūnuotas 1701 m. sausio 18 d.
"Tikiuosi, jog tokia sukaktis leidžia sutvirtinti pasididžiavimą Prūsija. Mano užduotis - puoselėti Prūsijos kultūros objektus", - sako jaunasis princas Georgas Frydrichas (Georg Friedrich).
Tačiau ne visi Vokietijos gyventojai entuziastingai sutinka minėtą jubiliejų.
Šią savaitę nežinomi vandalai bjauriais keiksmažodžiais išmargino neseniai atstatytą raito Didžiojo Frederiko skulptūrą centriniame Berlyno prospekte. Šis valdovas 1740 m. padarė Prūsiją galingiausia Europos valstybe.