Kad taksistai suprastų, ką kalbi išgėręs.
Kad visi amerikiečiai, britai, vokiečiai, italai, indai, skandinavai, kinai, rusai išmoktų kalbėti lietuviškai.
Kad sapnuotume naujausius anekdotus.
Kad naujausi ir madingiausi mobilieji telefonai, televizoriai ir grotuvai prekyboje pasirodytų kartą per 10 metų – iškart, pasibaigus senųjų garantijai.
Kad kojinės, raktai, lūpdažiai, veidrodėliai, rankinės atsilieptų į švilpimą.
Kad tau važiuojant pro šalį, kelių policininkams tuo metu kažkas įkristų į akis.
Kad visos romantiškos vakarienės baigtųsi romantiškomis naktimis.
Kad moterys "po to" turėtų su kuo pasikalbėti.
Kad išgirdę komandą šunys atneštų ne pagalį, bet piniginę, butelį šviežio putojančio alaus arba naujų kvepalų.
Kad paieškose internete visada sulauktume vienintelio ir teisingo atsakymo.
Kad galėtum valandą, praleistą eilėje prekybos ar Registrų centre, galėtum perkelti kitos dienos rytui ir ilgiau pamiegoti.
Kad besimylint niekada neskambėtų telefonas, žadintuvas ar nebelstų į duris koks nors mulkis.
Kad visi tipai, tamsioje tarpuvartėje paprašantys iš tavęs cigaretės, būtų sutrikusios koordinacijos ir gležni kaip nendrės.
Kad depresija dingtų vos pagalvojus, kad šiandien – prastai jautiesi.
Kad Seime apsigyventų gigantiškas, visą erdvę užimantis meškėnas, kuriam nerūpėtų cenzūra, mokesčių didinimas, "otkatas" ir jis pasisakytų už samdomą kariuomenę.
Kad piko valandomis dešimt kartų sumažėtų automobiliai ir žmonės.
Kad picą vyrams išvežiotų linksmos, simpatiškos netekėjusios merginos, o moterims – elegantiški, atletiškai vyrukai.
Kad siaubo filmai būtų baisūs, komedijos – juokingos, erotiniai filmai – pornografiniai.
Kad konjakas panaikintų degtinės kvapą.
Kad kino seanso metu galėtų kalbėtis tik kurčnebyliai.
Kad po avarijų, muštynių ir kitokių vyriškų poelgių būtum panašus į Danielį Craigą ar Bradą Pittą, o visos moterys – į Angeliną Jolie arba Monica Bellucci.
Kad pagirias prilygintų ligai: visi užjaustų, gydytojai išrašytų nedarbingumo lapelį, o artimieji į vaistinę lėktų atnešti nemokamo alaus.
Kad tarp tarakonų atsirastų senolis, kurie juos mokytų išminties. Ir jis saviškius įtikintų išnykti iš Žemės.
Kad automobilis arba brangi rankinė su metais ne pigtų, bet brangtų kaip išlaikytas vynas.
Kad sloga, nepaisant gydymo ar negydymo, visada truktų 7 minutes.
Kad surūkyta cigaretė penkioms minutėms prailgintų gyvenimą.
Kad ryte po išgertuvių galvą skaudėtų ne tau, o antrininkui iš paralelinės planetos.
Kad visada idealiai tiktų drabužiai: kur reikia pailgėtų, susiaurėtų ar praplatėtų.
Kad gydytojai galėtų diagnozuoti ligas ir gydyti žiūrėdami į akis. Sunkiausiais atvejais – masažuodami raumenis.
Kad jaunystėje įgytas tatuiruotes būtų galima nuplauti kokakola.
Kad užmirštume pačių geriausių knygų ir filmų pabaigą. Ir galėtume dar kartą skaityti bei žiūrėti.
Kad jokio maisto būtų neįmanoma persūdyti, pervirti, prisvilinti, perkepinti.
Kad kompiuterinių virusų kūrėjai užsikrėstų nepagydomomis ligomis.
Kad lunatikai naktimis vaikščiotų į darbą, puikiai su juo susidorotų, o ryte nejustų nuovargio ir vėl kulniuotų ir darbą. Ir kad ši liga būtų užkrečiama.
Kad namuose būtų vienas nuotolinis pultas: ir televizoriui, ir atidaryti konservų dėžutei.
Kad visi slaptažodžiai ir kodai būtų "1234". Ir kad sukčiai bei vagys jų nesužinotų.
Kad burnoje gyventų ištisą parą dantis taisančios, prižiūrinčios ir balinančios bakterijos.
Kad žiema Lietuvoje truktų darbo dienomis nuo 10 iki 18 valandos.
Kad iš žemėje užkastų atliekų ir šiukšlių po kelerių metų gautume naftos.
Kad prostatitas ir celiulitas būtų įveikiami ledinukais.
Kad žmogus, pavogęs tavo automobilį, perimtų ir tavo asmenines bėdas: skolas, radikulitą, impotenciją.
Kad nuo sėdėjimo prie kompiuterio taptum gražesnis, tvirtesnis ir sveikesnis.
Kad kas nors sugautų visus pasaulio uodus į vieną dėžutę ir užklijuotų superklijais.
Kad skrisdami paukščiai nedergtų.
Kad kompiuterinių žaidimų pulteliuose kas nors įmontuotų realybėje laiką sustabdantį mygtuką.
Kad nors kartą gyvenime būtų galima nuspjauti iki Mėnulio.
Kad banke tau mokėtų procentus už paimtą kreditą.
Kad savaitėje būtų dvi darbo dienos ir jos truktų nuo 14 iki 15 valandos.
Kad Žemė būtų plokščia ir iš tiesų laikytųsi ant trijų milžiniškų banginių nugarų. Na, taip smagiau!